Klaipėdos piliavietės atkūrimas prie Danės upės žiočių yra sena klaipėdiečių siekiamybė. Pilis buvo unikalios žvaigždės formos. Tokios pilys buvo statomos šiaurės Europoje.
Piliavietė jau yra pripažinta nacionalinės svarbos objektu. Jau yra atkurta piliavietės rytinė ir šiaurinė kurtinos. Maždaug 47 metrų aukščio bokštas taptų istorinės pilies akcentu.
Klaipėdos miesto savivaldybė dar praėjusiais metais pranešė apie pasirašytą sutartį su bendrove „Uostamiesčio projektas“ dėl didžiojo pilies bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo.
XVI amžiaus pabaigoje statytas bokštas laikomas vienu seniausių renesanso mūrų pavyzdžių Lietuvoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad šis bokštas turėjo ir kalėjimo funkciją.
Bokštas palaipsniui griuvo XIX amžiaus pabaigoje, kaip ir visa pilis.
„Didžiojo pilies bokšto projektas buvo svarstytas viešai, karantino metu. Dabar pristatyti paskutiniai sprendiniai, siekiant eksponuoti autentišką sluoksnį. Jei šiemet gautume statybos leidimą, kitais metais būtų galima pradėti statybas ir baigti per pusantrų metų“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.
Numatyta, kad bokšte būtų galima rengti įvairias parodas, virtualius renginius. Bokšto atstatymas atsieitų apie 1,5 mln. eurų.
Kaip pristatyme pasakojo architektas Algirdas Stripinis, bokštas projektuojamas pagal istorinius duomenis, tačiau vidus numatomas modernus: septintasis aukštas būtų su stiklinėmis grindimis, veiktų liftas. Projektuotojai siūlo bokštą statyti nešildomą, nes taip būtų galima sutaupyti, o ir reikalavimai būtų paprastesni.
Pristatyme dalyvavę istorikai ir architektai sutiko, kad bokštas turėtų daugiau atspindėti autentiką. „Jis neturi tapti dar vienu apžvalgos bokštu, kaip dabar populiaru Lietuvoje“, – akcentavo architektas Edmundas Andrijauskas. Anot prof. habil. dr. Vlado Žulkaus, autentiškos detalės, kurių nėra daug, pagrįstų, kodėl bokštas atstatomas būtent toje vietoje, o ne kitoje.
