Monografijoje analizuojamas baltų genčių christianizacijos procesas nuo pirmųjų misijų X a. pab. iki XIII amžiaus. Pirmą kartą lietuvių istoriografijoje autorius šią problemą nagrinėja plačiame Vidurio Europos ir Skandinavijos šalių christianizacijos kontekste.
 |
| Knygos „Kryžius ir kalavijas“ pristatymas |
„Šia tema susidomėjau rašydamas pirmąjį kursinį darbą. Nors knygų apie krikščioniškąsias misijas, pirmųjų parapijų steigimą nemažai prirašyta, bet man visada buvo įdomu – kaip atsitiko, kad Apaštalų Sosto pasiųsti misionieriai, turėję skelbti gerąją naujieną, tapo blogąja – atėjo su kalavijais ginkluotais vyrais, kurie prievarta privertė priimti krikščionybę“, – temos pasirinkimą aiškino M.Ščavinskas.
Knyga „Kryžius ir kalavijas. Krikščioniškųjų misijų sklaida Baltijos jūros regione X–XIII a“, anot istoriko, gimė iš jo disertacijos, kurią vėliau autorius gerokai patobulino, studijuodamas naujausius to laikmečio šaltinius užsienio bibliotekose.
„Kai kuriuos žinomus Europos istorijos šaltinius pabandžiau įvesti į baltiškosios problematikos kontekstą. Reikia pabrėžti, kad to laikmečio šaltinių apskritai yra nedaug išlikę. Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad krikščionybės atėjimas į Lietuvą buvo atsietas nuo visos Europos, – aiškino M.Ščavinskas. – Bandžiau aiškintis, kiek krikščionybė darė įtaką pagonybės, apie kurią labai nedaug žinome, raidai. Yra versijų, kad stabai ir šventyklos atsirado tik pradinėje krikščionybės įvedimo stadijoje. Taip pat mane domino kryžiaus karų fenomenas, Šventojo karo ideologijos raida ir etapai, apie kuriuos dažnai nutylime.“
 |
| Knygos „Kryžius ir kalavijas“ pristatymas |
Monogramoje analizuojamos ir misijų taikytos prievartos formos, krikščioniškųjų misijų ir kryžiaus žygių santykis.
„Tvirtų atsakymų į visus mums kylančius klausimus nėra, todėl palieku galimybę ir pačiam skaitytojui pamąstyti. Kita vertus, man ir nesinorėjo užbrėžti kažkokio brūkšnio, kuris užkirstų kelią tolimesnėms diskusijoms“, – tikino knygos autorius.
Knygos recenzentė, Klaipėdos universiteto docentė dr. Audronė Bliujienė naujajam leidiniui negailėjo pagyrimų už tai, kad rašant buvo remtasi archeologiniais šaltiniais.
„Kartais mes – istorikai ir archeologai – gyvename kaip nesusisiekiantys indai: mes tiriame, dirbame, bet atrodo, kad istorikų mūsų darbai neliečia. Todėl M. Ščavinsko knyga išsiskiria tuo, kad jis į savo knygą įpynė nemažą materialinės kultūros klodą, panaudojo net pačią naujausią archeologinę medžiagą ir tuos šaltinius labai įdomiai interpretavo, – pristatyme sakė A.Bliujienė. – Manau, ne tik man kaip archeologei, bet ir skaitytojams yra svarbu, kad, pavyzdžiui, pagonių šventvietėse rasti masiniai žirgų kapai, arba, kad archeologiniai radiniai įrodo, kad mūsų kraštuose per šermenis buvo gausiai girtaujama.“
 |
| Marius Ščavinskas |
Tuo tarpu Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Petrauskas pabrėžė krikščioniškųjų misijų, vykusių „tolimoje ir miglotoje istorinėje epochoje“, svarbą.
„Juk Lietuvos vardas pirmą kartą kaip tik ir išnyra aprašant krikščioniškąją misiją. Ši tema yra neišvengiamai europinė, todėl akivaizdu, kad krikščioniškų misijų negalima nagrinėti atsietai nuo viso christianizacijos proceso, kuris baigėsi baltų kraštuose. Todėl M.Ščavinskas šia knyga įnešė svarbų įnašą į geresnį šios epochos pažinimą“, – sakė R.Petrauskas, taip pat recenzavęs šią monogramą.
Knygą „Kryžius ir kalavijas. Krikščioniškųjų misijų sklaida Baltijos jūros regione X–XIII a.“, parėmus Kultūros ministerijai, išleido „Baltų lankų“ leidykla.
