„Kai žmogus neįsigilinęs, apie ąžuolus ir duoną, o ne apie lakūnus rašo, – portalui 15min.lt pasakojo autorė. – Dažniausiai tradiciškai sekame tą pačią pasaką. Norėjosi vaikams duoti ne greito maisto, ne spurgą su mėsainiu, o normalaus sveiko maisto, kurį būtų galima ilgai ir skaniai virškinti.“
G.Sviderskytė tik šiomis dienomis, kai minimos legendinio skrydžio metinės, galėjo pačiupinėti spaustuvės dažais dar kvepiančią knygą. Pirmieji egzemplioriai pradėti vežti į knygynus.
 |
| R.Komžos/lituanica-documentica.lt nuotr./Gražina Sviderskytė prie „Lituanicos“ nuolaužų |
Anot žurnalistės, kaip vaikams, knyga yra nemažos apimties – 71 puslapio. Tai yra ne pasaka, romanas ar komiksas, o intriguojantis ir supinto siužeto, bet informatyvus pasakojimas.
Kaip rašoma anotacijoje, jaunesniam skaitytojui knyga taps smagia ir artima pažintimi su S.Dariumi ir S.Girėnu – dviem šauniais vyrais, kurie ir šiandien atrodo savi, šiuolaikiški, toli gražu ne paslaptingi karžygiai iš gūdžios senovės, nors, anot žurnalistės, iš pageltusių fotografijų pažįstamus vyrus esame linkę ikonizuoti lyg didžiuosius kunigaikščius.
Vyresniesiems susitikimas su, atrodytų, puikiai žinomais herojais esą gali būti maloniai netikėtas. Mat tai bus proga prisiminti ne tik lakūnus ir „Lituanicos“ skrydį, bet ir istorijos raidą, ypač XX a. pirmosios pusės įdomybes: veržlias naujoves ir bebaimius rekordininkus, keblius iššūkius ir svaigiausius nuotykius.
„Įsivaizduoju, kad skaitytojas bus nuo aštuonerių metų. Yra vaikų, labiau suaugusių su suaugusiuosius. Mano aštuonmetis sūnus ne tik yra paleidęs pirmą raketą, bet ir geriau už mane skiria lėktuvų modelius, žino aeronautikos istoriją. Mažiems suaugėliams knyga bus pats tas.
Norėčiau, kad knygą jie skaitytų ne ilgomis atkarpomis, bet įsigilindami į visas žinutes, – svajojo autorė. – Būtų nuostabu, jei ji taptų šeimos knyga. Leidykloje kalbėjome, kad šią istoriją labiausiai sektųsi skaityti visiems kartu – praplėsti pasakojimo ribas, papasakoti kontekstą, kas anuomet rūpėjo, buvo įdomiausia, kokių būta pasiekimų ir nuotykių.“
 |
| Gražinos Sviderskytės knyga „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“ |
Visa knyga paremta dokumentine medžiaga. Tik viename skyriuje G.Sviderskytė davė valią fantazijai ir perteikė, apie ką prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius galėjo kalbėtis herojai. Kituose skyriuose, jei ir pasitaiko tiesioginės kalbos, ji paimta iš dokumentų.
„Bet daug žinių įterpta ir į tą pokalbį, – pabrėžė žurnalistė. – Nenorėjau vaikams papasakoti legendos, perduoti savo vaizduotės paveikslo. Norėjau perteikti, ką žinau iš savo archyvinio tyrimo.“
Kaip juokavo G.Sviderskytė, apie knygos gimimą ir kaip ji per plauką išvengė „Lituanicos“ karmos būtų galima sutverti atskirą knygą. Pernai, artėjant jubiliejinėms skrydžio metinėms, penkios leidyklos į ją kreipėsi su siūlymais išleisti proginį leidinį. Nors iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai, vėliau gimė aiški vizija, su viena leidykla iki smulkmenų aptarė turinį.
„Būtų buvęs populiarus leidinys, kuris nesidubliuotų su rimta monografija, bet supažintų su fenomenu, kuris dar neaprašytas. Deja, nutiko taip, kad šitos knygos paraiška buvo neįvertinta. Leidykla buvo šokiruota. Aš, tiesą sakant, nenustebau, nes jau buvau susipažinusi su vyriausybiniu požiūriu. Suaugusieji, liaudiškai kalbant, liko ant ledo.
Knyga vaikams atsirado ne mano valia. Niekada gyvenime nemąsčiau rašyti vaikams. Anksčiau galvojau, nebent su sūnumi ką parašysiu – kartais prifantazuojame. Leidykla mane pati susirado: bandome kažką rašyti, bet neišeina.“
Istoriją apie S.Darių ir S.Girėną iliustravo jaunas dailininkas Justinas Ališauskas. Autorė teigė siekusi, kad iliustracijos nebūtų stereotipinės, bet padėtų priartinti anuos laikus prie skaitytojo
G.Sviderskytė – buvusi televizijos žinių vedėja, dabar – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė. Dviejų knygų autorė jau treti metai atlieka unikalų tarptautinį tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti tikrąsias S.Dariaus ir S.Girėno žūties tuometinėje Vokietijos teritorijoje aplinkybes. Daugiau informacijos apie jį galite rasti projekto tinklalapyje.
