„Kon-Tiki“: nutrūktgalviai norvegai savadarbiu plaustu perplaukę Ramųjį vandenyną

„Sienos? Niekada gyvenime neregėjau tokių dalykų, tačiau girdėjau, kad jos egzistuoja kai kurių žmonių galvose“, – kalbėjo norvegų etnografas bei nuotykių ieškotojas Toras Hejerdalas. Su tokia mintimi, šešių vyrų įgula ir papūga vardu Lorita, 1947-aisiais leidosi į 4300 jūrmylių kelionę iš Peru į Polineziją. Savadarbiu mediniu plaustu.
Kon-Tiki ekspedicijos laivas
Kon-Tiki ekspedicijos laivas / Vida Press nuotr.

1937 m. jaunas zoologas Toras Hejerdalas su žmona keliavo į Ramiojo vandenyno pietus tyrinėti tolimųjų Markizo salų gyvūnijos ir augmenijos. Tačiau viešėdamas Fatu Hiva – mažoje Polinezijos saloje, jaunas norvegas vis labiau ėmė žavėtis senovės civilizacijomis. Pagal tuometinę mokslininkų teoriją, Polineziją apgyvendino Pietryčių Azijos žmonės iš vakarų, tačiau Hejerdalas įžvelgė, kad prekybos keliai per Ramųjį vandenyną ėjo iš rytų.

Jo dėmesį atkreipė saldžiosios bulvės, kurios yra kildinamos iš Centrinės ir Pietų Amerikos bei Fatu Hiva akmeninės figūros, kurios buvo stebėtinai panašios į senųjų Pietų Amerikos civilizacijų monolitus.

Torui pro akis taip pat nepraslydo polineziečių ir pietų amerikiečių fiziniai panašumai, jų mitai bei ritualai, o sėdint prie laužo kaitros ir besiklausant vietos žiniuonio, dėmesį patraukė legenda apie pusdievį vardu Tiki, kuris savo protėvius į Polinezijos salas atgabeno iš didžios žemės tolimuosiuose rytuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?
Reklama
Ne tik šviežios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės: kaip „Lidl“ užtikrina, kad pirmosios pavasario derliaus vaisiai ir daržovės būtų draugiškos aplinkai?