1937 m. jaunas zoologas Toras Hejerdalas su žmona keliavo į Ramiojo vandenyno pietus tyrinėti tolimųjų Markizo salų gyvūnijos ir augmenijos. Tačiau viešėdamas Fatu Hiva – mažoje Polinezijos saloje, jaunas norvegas vis labiau ėmė žavėtis senovės civilizacijomis. Pagal tuometinę mokslininkų teoriją, Polineziją apgyvendino Pietryčių Azijos žmonės iš vakarų, tačiau Hejerdalas įžvelgė, kad prekybos keliai per Ramųjį vandenyną ėjo iš rytų.
Jo dėmesį atkreipė saldžiosios bulvės, kurios yra kildinamos iš Centrinės ir Pietų Amerikos bei Fatu Hiva akmeninės figūros, kurios buvo stebėtinai panašios į senųjų Pietų Amerikos civilizacijų monolitus.
Torui pro akis taip pat nepraslydo polineziečių ir pietų amerikiečių fiziniai panašumai, jų mitai bei ritualai, o sėdint prie laužo kaitros ir besiklausant vietos žiniuonio, dėmesį patraukė legenda apie pusdievį vardu Tiki, kuris savo protėvius į Polinezijos salas atgabeno iš didžios žemės tolimuosiuose rytuose.
