Parlamentaras pažymi, kad „nėra vykdoma jokia veiksni politika, nėra gairių, kokie būtų finansavimo prioritetai remiant istorinės atminties iniciatyvas“.
„Skiriant finansavimą šios temos projektams yra renkamasi iš pateiktų projektų „meniu“, juos atrenkant pagal grynai techninius parametrus, t. y. ar teisingai užpildytos paraiškos ir pagrįstos išlaidos“, – teigia L. Kazlavickas.
Jo manymu, labai svarbu sudaryti sąlygas finansavimą gauti ir visuomeniniais pagrindais įkurtų, be oficialaus muziejų statuso veikiančių muziejų bei ekspozicijų steigėjams ir kuratoriams. Šių muziejų ir ekspozicijų apverktiną padėtį Vyriausybės pavedimu specialioje studijoje yra apžvelgęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Seimo narys tikisi, kad ši kryptis bus toliau stiprinama, ypač atsižvelgiant į dabartines geopolitines tendencijas bei jos keliamus iššūkius.
Daugiau įtakos siūlo suteikti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui
L.Kazlavickas taip pat prašo įvertinti ministerijos vykdomą politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje.
„Ar nebūtų tikslinga jūsų vadovaujamai ministerijai aiškiau apibrėžti tremties ir rezistencijos muziejų srities politikos formavimo principus bei tuo pačiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priskirti konkrečias įgyvendinimo atsakomybes?“ – klausia Seimo narys.
Jis siūlo įvertinti siūlymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduoti atsakomybę įgyvendinti valstybinę politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje.