Taikos stulpo kaimynystėje
Pastatyti atminimo stulpą, įamžinant B.Joselevičiaus (1764-1809) – 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, kovotojo už lietuvių ir lenkų laisvę, Napoleono armijos karininko ir žydų kavalerijos pulko įkūrėjo – atminimą, Klaipėdos žydų bendruomenė tikisi suspėti ligi rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido atminimo dienos – ir ta proga Vilniuje įvyksiančio litvakų kongreso.
Pirmiausia buvo apžiūrėta prieškariu Kretingos žydų tankiai apgyventa vieta – vadinamoji salelė prie pirties, skverai tarp Žemaičių ir Mėguvos gatvių bei priešais Meno mokyklą, kur pastatytas Taikos stulpas, ir Rotušės aikštės prieigos, priešais „Lauros“ parduotuvę.
Rotušės aikštė, F.Puzemskio manymu, būtų pati tinkamiausia vieta pastatyti atminimo stulpą. Tačiau tam paprieštaravo
 |
| T.Kosciuškos pulkininkas Dovas Beras (Berekas) Joselevičius (1764-1809) |
J.Mažeika ir S.Juknevičius: „Visa Rotušės aikštė yra istorinio paveldo teritorija, ir nusprendus statyti, reikia atlikti archeologinius vietovės tyrimus, parengti projektą – o tai užtruktų. Be to, reikėtų pasitarti ir su miesto bendruomene, ar ji norėtų matyti šioje vietoje atminimo stulpą, nes dėl kiekvieno aikštės lopinėlio panaudojimo žmonės reaguoja jautriai.“
Salelėje prie pirties vasaromis vyksta intensyvus sportinis – pramoginis kretingiškių gyvenimas, ten įrenginėjamas sporto aikštynas, ir vienbalsiai buvo nuspręsta, kad ši vieta nėra tinkama įžymybei įamžinti.
„Mėguvos gatvė turi nemažai sąsajų su žydų kultūra: buvusio „Mėguvos“ viešbučio vietoje stovėjo sinagoga, turgelyje išliko senosios žydų mikvos – ritualinių apsiplovimų vietos – pamatai, netoliese – senosios žydų kapinės“, – geografinį Kretingos prieškario žydų rajono vaizdą piešė J.Mažeika.
Atsiklaus miesto bendruomenės
„Mūsų bendruomenė nenorėtų išskirti B.Joselevičiaus, kaip žydų tautos atstovo, iš visuomeninės terpės, nes savo gyvenimu jis labiausiai nusipelnė lietuvių tautai. Čia – jo šaknys. Todėl vieta, kur ir šiandien telkiasi Kretingos šviesuomenė, ugdomi vaikai, manau, yra tinkama įamžinti istorinės asmenybės atminimą“, – apžiūrėjęs vietą prie Kretingos meno mokyklos, sutiko F.Puzemskis.
Tačiau, Kretingos meno mokyklos vadovui Bernardui Anužiui šiuo metu viešint Makedonijoje, be jo ir mokyklos bendruomenės sprendimo Savivaldybės vadovai priimti sprendimo nesiryžo.
B.Anužį šiuo metu pavaduojanti Danutė Černienė mano, kad tai būtų pozityvus sprendimas: „Aš asmeniškai pritariu tam, čia – ne privati valda, o įamžinti garsaus žmogaus atminimą ši vieta, manau, būtų visai tinkama“.
D.Černienės manymu, šiedu stulpai – būsimas B.Joselevičiaus atminimo ir 2000-aisiais japonų organizacijos „My Peace Prevail on Earth“ iniciatyva pastatytas Taikos stulpas, tarpusavyje vizualiai derintųsi.
Svečias išvyko, tikėdamasis sulaukti Kretingos meno mokyklos pedagogų bendruomenės pritarimo. Tačiau jis viliasi, jog galbūt pavyks įamžinti B.Joselevičiaus atminimą Rotušės aikštėje – šiuo atveju žydų bendruomenė būtų pasirengusi dar laukti. Galutinį sprendimą, nė neabejojo F.Puzemskis, turės priimti Kretingos miesto žmonės.
Kretingiškius įpareigojo Vyriausybė Kretingos rajono merui bei tarybos nariams šis F.Puzemskio apsilankymas nebuvo netikėtas, nes dar šį pavasarį iš Vyriausybės buvo gautas nutarimas, įpareigojantis Kretingos rajono savivaldybę iš savo biudžeto lėšų mieste atidengti paminklinę lentą kovotojui už tautų laisvę B.Joselevičiui.
Vieni tarybos nariai siūlė atminimo lentą pritvirtinti prie kurio nors istorinio Kretingos miesto pastato, kiti – B.Joselevičiaus vardu pavadinti gatvę.
Atminimo stulpas B.Joselevičiui dar šį rugsėjį galėtų atsirasti greta šio Taikos stulpo prie Kretingos meno mokyklos.
Be Vyriausybės nutarimo, įpareigojančio įamžinti garsaus karvedžio atminimą, Savivaldybė gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky prašymą skirti organizacinę bei finansinę paramą. O artėjančios dvi Lietuvos žydams svarbios datos šį rugsėjį paskatino jų bendruomenę pasidomėti, kaip kretingiškiai ketina įvykdyti užduotį.
„Stengsimės surasti optimaliausią variantą, nesukeliant supriešinimo tarp žmonių. Reikia įsigilinti ir į istorinę medžiagą, pasidomėti jau esančių paminklų Rotušės aikštėje suderinamumu istoriniu bei architektūriniu požiūriu“, – tvirtino J. Mažeika.
Iškeldinti žydus – ideologinis sprendimas
Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, paklaustas, kodėl Kretingos miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius XVII a. pradžioje iškeldino žydus iš miesto centro į pakraštį, priminė: „ Tai – ideologija. Tuo metu visi didikai, kurdami miestus, orientavosi į vieną konfesinę bendruomenę, Lietuvoje – į katalikus. Juolab, kad pats J.K. Chodkevičius į Kretingą pakvietė vienuolius pranciškonus. Miesto privilegija, arba įstatymas, galiojęs ligi XVIII a. pabaigos, draudė kitų tikėjimų žmonėms kurtis aplink bažnyčią, – pasakojo istorikas. – J.K. Chodkevičius žydus iškėlė į miesto pakraštį, tačiau paliko jiems daug teisių. Kretingos žydų bendruomenė sumaniai pasinaudojo šia padėtimi, įsitvirtindama prie pat kelio į Klaipėdą, kontroliavo prekybą ir plėtė savo ribas“.
J.Kanarskas, kaip miesto istorijos žinovas, pritaria minčiai pastatyti atminimo stulpą B.Joselevičiui Rotušės aikštėje, nes jam svarbu, kad būtų įamžinti visi lietuvių tautai nusipelnę žmonės, kilę iš Kretingos.
Įamžins istorines asmenybes
Anot F. Puzemskio, šie metai Lietuvos žydų istorijoje – itin svarbūs: sukanka 70 metų, kai 1943 m. rugsėjo 23 d., likvidavus Vilniaus žydų getą, buvo pradėtas Lietuvos žydų genocidas. Ta proga rengiamas Lietuvos žydų – litvakų – kongresas, siekiama prisiminti ir įamžinti svarbius istorinius momentus, iškilias įžymybes.
„Atminimo stulpą B.Joselevičiui, kaip ir ne vieną kitą paminklą, sutiko finansuoti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, – tvirtino F.Puzemskis. – Klaipėdoje šiemet bus įamžinta buvusios sinagogos vieta. Jeigu kretingiškiai nesutiks pastatyti atminimo lentos B.Joselevičiui, ieškosime kitur tam tinkamos vietos“.
J. Bunkos labdaros ir paramos fondo vadovas Eugenijus Bunka neslėpė, jog tokios pat formos atminimo lenta, kokią dabar ketinama pastatyti Kretingos mieste, buvo numatyta Davidui Volfsonui – sionistinio sąjūdžio (žydros ir baltos su Dovydo žvaigžde) vėliavos ir Izraelio pinigo – šekelio – pavadinimo kūrėjui. Tačiau neatsiradus tam vietos, paminklinis stulpas buvo pastatytas Žemaitijos nacionaliniame parke, 12 ha plote įrengtame Lietuvos žemėlapyje, ties jame pažymėta Darbėnų vietove.
Sukurti šiuos paminklinius stulpus, E.Bunkos žodžiais, patikėta mūsų krašto akmens meistrui salantiškiui Juozui Žilinskui.
 |
| "Pajūrio naujienų" nuotr./Atminimo stulpas B.Joselevičiui dar šį rugsėjį gali iškilti šalia Kretingos meno mokyklos |
