Spalio mėnesį Lietuvos „Caritas“ kartu su septynių vyskupijų „Caritas“ centrais surengė humanitarinę pagalbos Ukrainos žmonėms akciją surinkti reikalingų daiktų ir lėšų nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams išgyventi žiemą.
Lietuvos evangelikai liuteronai ištiesė pagalbos ranką dešimčiai Islamo valstybės kovotojų persekiojamų krikščionių šeimų iš pilietinio karo apimtos Sirijos. 37 pabėgėliai (katalikai asirai ir ortodoksai) apsigyveno liuteronų parapijose įvairiose Lietuvos vietovėse.
Krikščionims 2014–ieji metai tapo persekiojimų laiku. Pasaulio žiniasklaidos priemones iš Islamo valstybės pasiekdavo nukryžiuotų krikščionių vaizdai, informacija apie vaikų nukirsdinimus ar moterų pardavimus į vergiją. Dešimtys tūkstančių krikščionių buvo priversti palikti savo namus. JAV prezidentas Barackas Obama, džihadistų elgesį su kitatikiais prilygino genocidui.
Per besibaigiančius metus pasaulyje buvo nužudyti 24 sielovados darbuotojai katalikai – 16 kunigų, 6 vienuolės ir 2 pasauliečiai.
Plačiai nuskambėjo ir kitas krikščionių persekiojimų atvejis. Sudanietė Meriam Ibrahim sukūrė šeimą su krikščioniu, su kuriuo susilaukė sūnaus ir laukėsi antrojo vaiko. Pagal Sudano islamo šariato teisę, ji negalėjo su juo tuoktis ir susilaukti vaikų, nes jei tėvas yra musulmonas, jo vaikai taip pat yra islamo pasekėjai, o M.Ibrahim tėvas buvo musulmonas. Tad ji negalėjo susituokti su krikščioniu, jų santuoka paskelbta negaliojančia, o gyvenimas kartu buvo įvardintas svetimavimu.
„Davėme jums tris dienas atsižadėti krikščionybės, bet jūs atkakliai laikotės pozicijos negrįžti į islamą. Nuteisiu jus mirti pakariant,“ – toks buvo teisėjo Abbaso Mohammedo al Khalifo nuosprendis.
Vyriausybės, žmogaus teisių organizacijos, kreipėsi į Sudaną, spausdamos išlaisvinti M.Ibrahim, gerbiant pamatines jos teises. Būdama kalėjime moteris pagimdė mergaitę. Viskas baigėsi laimingai: apeliacinis teismas panaikino mirties bausmę, o persekiojama šeima emigravo iš Sudano ir apsigyveno JAV.
Katalikų Bažnyčia pasaulyje ir Lietuvoje minėjo šeimos metus. Mūsų šalyje šia proga vyko daugybė renginių, kurių didžiausias, gegužės 15-ąją Kaune vykusi ekumeniška Šeimų šventė „3D“.
Pagrindiniu šių metų akcentu katalikams tapo spalį Vatikane surengta neeilinė Vyskupų sinodo asamblėja skirta šeimai. Ši asamblėja buvo neeilinė, nes po metų vyks popiežiaus Pranciškaus sušaukta eilinė asamblėja vėl skirta šeimos temai.
Dvi savaites pasaulis buvo nukreipęs savo žvilgsnį į Vatikaną, kur susirinkę Katalikų Bažnyčios vyskupai svarstė su šeimos gyvenimu susijusius klausimus.
Nors sinodas nepriėmė jokių ypatingų sprendimų, juos atidėdamas kitiems metams, kai vyks eilinė vyskupų sinodo asamblėja, tačiau prelatai atvirai diskutavo apie antrą santuoką sudariusių, bendrai gyvenančių, bet nesusituokusių ar homoseksualių katalikų padėtį.
Ganytojai paskelbė žinią pasaulio šeimoms ir baigiamąjį dokumentą „Relatio Synodi“, kurį popiežius Pranciškus iš karto liepė paviešinti, nurodydamas kiek vyskupų balsavo „už“ ir kiek „prieš“, priimant kiekvieną šio dokumento paragrafą.
Per ateinančius metus vietinės vyskupų konferencijos turės suderinti poziciją galutiniams sprendimams, ypač dėl galimybės teikti Komuniją išsiskyrusiems katalikams, gyvenantiems civilinėje santuokoje.
Dar sykį pasaulio dėmesį Vatikanas buvo pritraukęs, kai balandžio pabaigoje vyko dviejų ryškiausių XXI a. popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizacija.
Popiežiaus Pranciškaus vizitai į nekrikščioniškos tradicijos kraštus Izraelį, Jordaniją, Turkiją, Albaniją, P. Korėją buvo pilni tarpreliginio ir tarpkultūrinio dialogo.
Romos katalikų vadovui per Sekmines bendrai maldai pavyko susodinti Izraelio ir Palestinos lyderius, o prieš Kalėdas tapo žinoma, kad Vatikanas aktyviai tarpininkavo JAV ir Kubai vėl užmezgant diplomatinius santykius.
Popiežius Pranciškus savo pareiškimais ir gestais, liudijančiais Dievo gailestingumą ar smerkiančiais klerikalizmą, toliau glumino katalikus, pasaulio žiniasklaidą ir Vatikano gyvenimo stebėtojus.
Stebino ne tik popiežius. Italijos muzikinio šou „The Voice“ finale triumfavo milijonus žmonių visame pasaulyje sužavėjusi ir interneto sensacija tapusi charizmatiškoji vienuolė sesuo Cristina Scuccia.
Lietuvos katalikų bendruomenė buvo sukrėsta žinios, kad vienas perspektyviausių šalies dvasininkų kunigas Robertas Šalaševičius palieka savo tarnystę.
Pertvarkymai įvyko Lietuvos vyskupų konferencijos vadovybėje – jos pirmininku tapo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Kartų kaitą krašto katalikybėje liudijo ir netektis, nes į amžinybę buvo išlydėtas kovos su sovietų okupacija vienas simbolių monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
