Vertingiausiame dvaro sodybos pastate – didžiausiame Lietuvoje XVIII a. mediniame barokiniame svirne – vyksta koncertai, konferencijos, parodos, liaudiškos vakaronės. Kieme priešais svirną kasmet rengiamas Klojimo teatrų festivalis.
Ir grūdams, ir pokyliams
„Dabar užuodžiame medienos kvapą, o iki tol buvo justi į sienas įsigėręs miltų kvapas“, – aprodydamas svirną atkreipė dėmesį Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.
Dabar užuodžiame medienos kvapą, o iki tol buvo justi į sienas įsigėręs miltų kvapas.
Anot archyvinių dokumentų ir kurtuvėniškių pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, dvarininkų Nagurskių paliepimu svirną apie 1796 m. statė baudžiauninkai, turėdami kone vienintelį įrankį – kirvį.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, svirnas buvo restauruotas, bet 2001 m. sudegė. Medinis dviaukštis statinys atstatytas 2006 m., naudojant tas pačias technologijas: preciziškai laikytasi architektūrinių formų ir medžiagų naudojimo – visi sukirtimai tokie patys, nepanaudota nė vienos vinies. Todėl unikalus liaudiško baroko architektūros paminklas ir toliau stebina lenktomis stogo šlaitų linijomis, kolonomis, arkų formos sijomis ir pusapvaliais stoglangiais.
„Dvarininkai svirną rentė ne tik buities reikmėms – miltams ir grūdams laikyti. Jame vykdavo ir pokyliai“, – sakė R.Tamulaitis.
Svirnas trumpiems šventiniams pasibuvimas naudojamas ir šiandien: į jį su svita dažnai užsuka jaunavedžiai, amžiną meilę prisiekę netoliese ant kalvos stovinčioje Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje. „Jaunieji ir su karietomis nori pasivažinėti, ir parke pasifotografuoti, ir privatumo turėti. Stengiamės visa tai suteikti“, – šypsojosi ekskursiją po dvaro sodybą surengęs vyras. Svirno nuoma valandai atsieina 200 Lt.
Kol bus baigtos daugiafunkcio centro statybos, iki žiemos šiemet svirne glausis Kurtuvėnų pradinės mokyklos mokiniai.
Įrengė jojimo maniežą
2005 m. Kurtuvėnus nusiaubė uraganas „Ervinas“. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2010 m. parengė projektą, kurio siekiama atkurti nugriautas kultūros paveldo vertybes – buvusias dvaro arklides ir karietinę, sutvarkyti aplinką, o pastatus pritaikyti viešajai turizmo infrastruktūrai.
Projektui įgyvendinti buvo skirta 2,5 mln. Lt paramos iš ES struktūrinių fondų. Taip Kurtuvėnų dvaro ūkinėje dalyje įsikūrė dengtas jojimo maniežas, pradėjo veikti jojimo paslaugų centras.
Čia treniruojasi profesionalūs sportininkai, jodinėjimą išbando pramogų ieškotojai. Be to, jau 15 metų dirbame su neįgaliais vaikais.
Todėl sodybos apylinkes Kurtuvėnų svečiai mėgsta apžiūrėti, keliaudami žirgais arba išsinuomotais dviračiais.
„Įrengę maniežą, pratęsėme darbo sezoną keliais mėnesiais: jau ir spalį, ir lapkritį žirgai patys save išlaiko. Nuolatiniai klientai neišsibėgioja net žiemą. Čia treniruojasi profesionalūs sportininkai, jodinėjimą išbando pramogų ieškotojai. Be to, jau 15 metų dirbame su neįgaliais vaikais – užsiimame gydomuoju jojimu, vasarą organizuojame stovyklas. Žiemą čia galima su rogėmis per sniegą pasivažinėti“, – paslaugų spektrą pristatė R.Tamulaitis.
Iš viso Kurtuvėnų žirgyne gyvena apie 40 žirgų, 23 iš jų – turi šeimininkus.
Buvusiose dvaro arklidėse ateityje turėtų įsikurti lankytojų centras ir interaktyvi dvaro ūkinės dalies ekspozicija.
„Iš archeologinių kasinėjimų turime apie 7 tūkst. įvairiausių radinių ir apie 5 tūkst. kaulų. Pastaruosius radome šiukšlių duobėje prie buvusios virtuvės, todėl žinome, ką ponai valgė nuo pat XVI amžiaus: daug paukštienos, žvėrienos, o kiaulienos – kur kas mažiau nei mes šiandien.
Archyvuose radome, kad Nagurskiai turėjo penkis laivus, kuriuos laikė Rygos uoste. Užsakymų knygose rašoma, ką parvežti: bananų, apelsinų, mandarinų, kavos, makaronų ir pan. Žinome, kokį vyną dvarininkai gėrė. 1548 m. inventoriuje jau buvo minima statinė žuviai laikyti“, – istorinėmis žiniomis dalijosi R.Tamulaitis.
Rūmų plytos – namams statyti
Kurtuvėnų dvaro sodybos atkūrimo darbai pradėti 1993 m. Iki šiol atkurti ir turizmo reikmėms pritaikyti šeši dvaro sodybos pastatai: oficina, svirnas, sodininko namelis, arklidė, karvidė ir kumetynas.
Barokinių formų Nagurskių rūmai išsiskyrė grožiu. Jie buvo pastatyti iš maumedžio, tačiau Pliateriai juos perstatė į mūrinius, nes maumedis prastai sulaikė šilumą, namuose kaupėsi drėgmė.
Remiantis istoriniais ir archeologiniais tyrimais, atkurta autentiška sodybos struktūra: parkas, sodas, gėlynai, buvusių rūmų terasa, pasivaikščiojimo takai, tvoros, kroketo aikštė ir tvenkiniai. Kompleksą papildo šalia esantis Kurtuvėnų piliakalnis: mūrinė XVII a. Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia su senaisiais parapijos pastatais.
Tačiau pačių rūmų neatstatys. Jų vietą šiandien žymi tik išlikusi terasa, aptverta baliustradomis. „Archeologinių tyrimų metu prieš įrengiant terasą buvo atrasta penkių rūmų liekanų. Barokinių formų Nagurskių rūmai išsiskyrė grožiu. Jie buvo pastatyti iš maumedžio, tačiau Pliateriai juos perstatė į mūrinius, nes maumedis prastai sulaikė šilumą, namuose kaupėsi drėgmė“, – pasakojo R.Tamulaitis.
Mūrinius rūmus po Pirmojo pasaulinio karo nuniokojo bermontininkai. Dvi savaites gėrė ir linksminosi rūmuose, o atsitraukdami juos padegė. Jau medžiais apaugusius dvaro rūmų griuvėsius apie 1957–1958 m. galutinai sugriovė patys kurtuvėniškiai. Plytas jie panaudojo savo namų statyboms, o griuvenas, krosnių liekanas, tinką pylė į kelio duobes ir pakelės griovius. Nesuardyti liko tik akmens mūro pamatai.
Šiuo metu rekonstruojama dvaro sodybos prieigose esanti miestelio aikštė. Manoma, kad joje bus atkurta turgaus kultūra.
Dvaro sodyboje prieš kelerius metus pradėjo veikti modernus trijų žvaigždučių kempingas. Atkurtame dvaro kumetyno pastate įsikūrusioje smuklėje dvaro svečiai vaišinami tradiciniais lietuviškais patiekalais.
Pliaterių palikuonys – tik svečiai
Žemaitijos kryžkelėje esančią sodybą nuo seno valdė garsios Lietuvos didikų giminės.
Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmąkart paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais.
XVI a. dvaras ėjo iš vienų LDK didikų rankų į kitas: jį valdė Kęsgailų ir Skaševskių giminės.
XVII a. Kurtuvėnų dvaro raidai turėjo įtakos nepalankūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai valstybėje. Sodyba kelis kartus keitė šeimininkus, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija, po maro epidemijos joje beveik neliko gyventojų. Kurtuvėnų dvarą valdę bajorai Zarankos, Skaudvilos ir Kniaževičiai nei turtu, nei įtaka Skaševskiams neprilygo.
Dvaras suklestėjo tik XVIII a. pradžioje, kai jį įsigijo Pranciškus Nagurskis. Trys Nagurskių kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių.
Nagurskiai priskiriami ne tik prie pačių stambiausių, bet ir pažangiausių XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo priimant 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, taip pat 1794-ųjų sukilime.
Tačiau išlaikyti dvaro giminės žinioje nepavyko – Kajetonas Nagurskis nesusilaukė palikuonių, todėl tiesioginių paveldėtojų nepaliko.
Dėl turto giminės bylinėjosi daugiau nei 40 metų. Galiausiai valda atiteko Joanai Nagurskaitei. Tačiau XIX a. antroje pusėje dvarą įsigijo Pliateriai.
„Jie modernizavo dvarą, įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį – tvenkiniuose augino karpius. Medinius sodybos pastatus ėmė keisti mūriniais. Dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, oficina. Atsirado dvaro žirgynas, arklidės, kuriose buvo laikomi darbiniai arkliai, dirbę pamainomis – vieni iki pietų, kiti – po jų. Dvaras turėjo pavyzdinę pieninę“, – pasakojo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R.Tamulaitis.
Tačiau giminės istorija Lietuvoje baigėsi trėmimais į Sibirą 1940 m. Sovietmečiu dvarvietė buvo nacionalizuota. Ją valdant Bubių tarybiniam ūkiui, dalis pastatų sunyko, buvo nuniokotas ir dvaro parkas.
„Tiesa, Pliaterių šeima išliko, nes motina su dukromis buvo išvykusios į Kauną. Geležinkelio stotyje jas perspėjo, kad nebegrįžtų į dvarą. Moterys slapstėsi, kol pasinaudojusios ryšiais pabėgo į Rumuniją. Šiuo metu Varšuvoje gyvena paskutiniojo Kurtuvėnų dvarininko Stanislovo Pliaterio dukra Janina Smolyč. Ji čia lankosi ir džiaugiasi, kad dvaras atkuriamas, tačiau turtinių pretenzijų nereiškia, mat puikiai supranta, kiek kainuoja jį išlaikyti“, – kalbėjo R.Tamulaitis.
