Tuo tarpu parlamentaras konservatorius Emanuelis Zingeris inicijuos rezoliuciją, kuria šimtmetį kartu su Lietuva mininčios Latvija, Estija, Suomija bei Lenkija kviečiamos kartu priimti pareiškimus dėl šių valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1917–1918 metais svarbos.
„Rimtai brandinamas projektas VDU, pakviečiant atitinkamai tų valstybių aukštąsias mokyklas ir pateikiant paraišką sisteminei analizei, kas man, kaip tyrėjui, būtų nemažas ir labai įdomus iššūkis“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L.Mažylis.
Profesorius pažymėjo, kad iki šiol minimų valstybių nepriklausomybės deklaracijos nėra išnagrinėtos.
„Su tam tikra nuostaba turėčiau pareikšti, kad sisteminių tyrimų, kurie analizuotų nepriklausomybių deklaracijas, nuosekliai, jų turinį, suvereniteto sąvoką, nepriklausomybės turinį, kur tai bendra, kur tai atskira, tokių tyrimų nėra“, – sakė L.Mažylis.
E.Zingeris sako siūlysiantis sinchronizuoti visų minimų valstybių politinius pareiškimus, kuriais būtų įvertintas „lemtingas 1917–1918 metų indėlis į laisvo pasaulio kūrimą“.
„Mes sieksime sinchronizuoti penkių valstybių pareiškimus dėl 1917–1918 metų, kad įvertintume kartu prieš šimtą metų įvykusį sėkmingą mūsų valstybių atsikūrimą“, – sakė E.Zingeris.
Lietuva šiemet minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
VDU profesorius L.Mažylis pernai Berlyno diplomatiniame archyve rado Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo.
Vasario 16-osios aktas, pagal šalių pasirašytą susitarimą, šiuo metu eksponuojamas Vilniuje. Lietuvai jis perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
