„Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Laisvės premiją siūloma skirti Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
Šiuos buvusius laisvės kovų dalyvius kaip grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacija, šiuo metu jau labiau vienijanti buvusių partizanų vaikus, vaikaičius.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, minėti partizanai kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose, tačiau jie atrinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai.
„Tie septyni partizanai veikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijoje, ji buvo 1949 metais pasirašytos Laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos idėjos ir minties tęsėja. Šiandien jie yra labai garbingo amžiaus, devyniasdešimtmečiai ir daugiau“, – tvirtino komisijos pirmininkė.
Anot jos, partizanų grupė parinkta ir siekiant pabrėžti bendrystės idėją. Be to, kitąmet bus minima Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos sukaktis – 70 metų.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime Radviliškio rajone. Joje paskelbta, kad Laisvės kovos sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, Laisvės premija bus savotiška padėka ir pagarba visiems buvusiems partizanams.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Kandidatą į laureatus atrenka speciali komisija, o galutinį sprendimą priima Seimas.
Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų. Jeigu premija skiriama ne vienam, o daugiau žmonių, ši suma padalijama.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė.
