Jo ikonografinė kilmė ir meninė išraiška siejasi su Ispanijos religine kultūra. Pirmoji garsi Jėzaus Nazariečio statula priklausė Madrido trinitoriams (lot. trinitas – trejybė). Ji sukurta XVII a. I p. Sevilijoje, paskui kartu su trinitorių ordino misionieriais nugabenta į Šiaurės Afrikos Marmoros fortą, kur ją pagrobė arabai ir išvežė į Mikną (dab. Marokas).
1682 metų sausio 28 d. statula kartu su kitais bažnyčios turtais ir nelaisvėn paimtais žmonėmis išpirkta ir atgabenta į Madrido trinitorių bažnyčią. Nuo 1686 m. Madrido Jėzaus Nazariečio statula imta laikyti stebuklinga.
1700 metais datuojamas Antakalnio Jėzus – ankstyviausia garsiausia Madrido Jėzaus Nazariečio kopija LDK.
Iki 1700 m. rengiamosios Jėzaus Nazariečio statulos buvo sukurtos kelioms trinitorių ordino bažnyčioms Ispanijoje ir Italijoje, Austro-Vengrijoje, Lenkijoje ir LDK (būtent Antakalnio trinitorių bažnyčiai Vilniuje). 1700 metais datuojamas Antakalnio Jėzus – ankstyviausia garsiausia Madrido Jėzaus Nazariečio kopija LDK.
Ispanijos ar Italijos meno kontekste ši statula greičiausiai nebūtų išskirtinė, tačiau XVII–XVIII a. LDK meno panoramoje ji yra unikali. Pirmiausia dėl savo Lietuvoje reto tiesioginio ryšio su Ispanijos menine kultūra, dėl kultiniam atvaizdui būdingos anoniminės (kolektyvinės) autorystės ir religinio populiarumo, kurį liudija daugybė vėlesnių pagal Antakalnio Jėzaus provaizdį sukurtų kopijų.
Itališkas veidas, lietuviškas kūnas ir ispaniška dvasia
Statula pirmiausia priklausė Sapiegų funduotai Vilniaus trinitorių Jėzaus Nazariečio bažnyčiai. Dar statant šventovę, Vilniaus trinitorių vyresniojo tėvo ispano Jėzaus Marijos Juozapo prašymu ir Jono Kazimiero Sapiegos lėšomis Romos trinitoriai užsakė bei į Vilnių išsiuntė jos didžiajam altoriui skirtos statulos galvą ir rankas.
1700 metų birželio 8 d., gavus siuntą su Romoje iš kietmedžio išdrožtomis statulos dalimis, Vilniuje buvo sukurtas figūros korpusas ir kiti elementai. Regimųjų (importinių) ir neregimųjų (vietinių) po drabužiais slypinčių skulptūros dalių atlikimo kokybė skiriasi: draperijų slepiama figūra išskobta kiek skubotai, apibendrintai modeliuota, nepolichrominė, o atvežtos dalys – Jėzaus veidas ir rankos – pasižymi meistriška drožyba ir subtilia polichromija, romia, ne tokia ekspresyvia, lyginant su Sevilijos Jėzaus Nazariečio provaizdžiu, plastika.
Žiūrint faktiškai ir formaliai, statula – iš dalies romietiška, iš dalies vilnietiška, kurta nežinomų Romos ir Vilniaus drožėjų, tačiau turinio ir išraiškos požiūriu jos meninė priklausomybė tenka ispaniškam barokui.
Panašiu keliu iš Ispanijos per Italiją į Lietuvą keliavo ir kiti XVII a. Ispanijos dvasinės kultūros fenomenai, pvz., šv. Teresės Avilietės, šv. Kryžiaus Jono tekstai
Statula – dar viena XVII a. Ispanijoje paplitusių natūralistinių, rengiamųjų manekenų arba procesijų statulų reiškinio atstovė.
Panašiu keliu iš Ispanijos per Italiją į Lietuvą keliavo ir kiti XVII a. Ispanijos dvasinės kultūros fenomenai, pvz., šv. Teresės Avilietės, šv. Kryžiaus Jono tekstai, kurie pirmiausia buvo iš ispanų verčiami į italų ar lotynų kalbą, ir, aprobavus, publikuojami Romoje ar kitame Italijos mieste.
Iš čia jie keliavo į Lenkiją ir LDK, kur buvo verčiami į lenkų kalbą ir vienuolijų bei jų geradarių pastangomis spausdinami.
„Gyvoji“ skulptūra
Vilniaus Jėzus Nazarietis paveldėjo iš savo Madrido trinitorių provaizdžio pirminės paskirties nulemtą pobūdį: jis kurtas kaip procesijoms skirta figūra, todėl turi nuo pečių judinamas rankas ir rengiama tikrais drabužiais.
Tokia mobili rengiamoji figūra keitė išvaizdą pagal įvairius Šventosios istorijos momentus ir juos atitinkančią ikonografinę tradiciją: kitas apdaras, kita poza kūrė kaskart kitą siužetinę nuorodą. Procesinį atvaizdo pobūdį nurodo ir titulas, nes Nazariečiais (Nazarenos) Ispanijoje buvo vadinamos visos procesijoms skirtos Jėzaus figūros.
Mobiliųjų statulų, vadinamų manekenais, tradicija kilo iš vėlyvaisiais viduramžiais paplitusių paraliturginių Didžiosios savaitės misterijų. Tokios statulos suvoktos kaip „gyvi“ Jėzaus atvaizdai, padedantys čia ir dabar išgyventi kenčiančio Išganytojo dramą.
Antakalnio Jėzus Nazarietis – ne tik skulptūra. Pasak 1804 m. vizitacijos akto, iš dviejų dalių sumontuotos Jėzaus galvos ertmėje įdėtos anspauduotos relikvijos.
Antakalnio Jėzus Nazarietis – ne tik skulptūra. Pasak 1804 m. vizitacijos akto, iš dviejų dalių sumontuotos Jėzaus galvos ertmėje įdėtos anspauduotos relikvijos. Apie statuloje saugotas relikvijas Vilniaus trinitoriai negarsindavo, tik pabrėždavo, kad atvaizdas maloningas, popiežiaus Inocento XII palaimintas, todėl kaip šventa relikvija gerbtinas.
Taigi ši ankstyviausia LDK ispaniško tipo mobili rengiamoji statula nuo pradžių buvo konstruota kaip kultinis atvaizdas – relikvija. Jos titulu 1716 m. buvo konsekruota bažnyčia, o vėliau jai pavesta ir visos LDK globa.
1864 m. caro valdžiai uždarius Antakalnio trinitorių vienuolyną ir bažnyčią, Jėzaus Nazariečio statula buvo perkelta į gretimą Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kur ji ir tebėra.
