Kai pasaulis dar nebuvo „sumažėjęs“
Tyrinėjant žemėlapius galima „rekonstruoti“, kaip XVII a. vid. ruošiantis žygiui buvo planuojamas laikas, numatomas kelionės maršrutas, per kiek laiko buvo įveikiami atstumai ir kaip judėjo žygio metu atskiri kariuomenės daliniai.
Šiandien sunku įsivaizduoti to meto susisiekimo sistemą. Ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį keliai virsdavo purvyne, miškai atrodė baugūs ir klaidūs, o kiekvienas vandens telkinys – sunkiai įveikiamas.
Štai 1655 m. spalio 24 d. Bengtas Skytte ir Jonušas Radvila iš Vilkijos rašė laiške M. G. de la Gardie į Veliuoną, kad numatytu laiku (spalio 25 d.) į susitikimą Veliuonoje neatvyks, nes keltas per Dubysą gali perkelti tik 4 arklius, todėl jie bus tik po kelių dienų.
Štai 1655 m. spalio 24 d. Bengtas Skytte ir Jonušas Radvila iš Vilkijos rašė laiške M. G. de la Gardie į Veliuoną, kad numatytu laiku (spalio 25 d.) į susitikimą Veliuonoje neatvyks, nes keltas per Dubysą gali perkelti tik 4 arklius, todėl jie bus tik po kelių dienų.
Nuo Vilkijos iki Veliuonos – vos 21,2 km. Suvedus duomenis į kompiuterį arba į GPS imtuvą, šiuolaikinės technologijos pateikia atsakymą: iš Vilkijos į Veliuoną automobiliu galima nuvykti per 21 minutę. Bet prieš kelis šimtus metų, susidūrus su kliūtimis, tokiam atstumui įveikti tekdavo gaišti kelias dienas.
Karo logistikos menas
1655 m. spalio viduryje M. G. de la Gardie gavo Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo įsakymą vykti į Lenkijos Karalystę ir susijungti su jo vadovaujama kariuomene Lutocine. Į Lutociną reikėjo atvykti gruodžio 2 d., todėl karo inžinieriai skaičiavo, kada ir iš kokios vietovės kariuomenė turi išvykti, kad numatytu laiku pasiektų reikiamą vietą.
Jonušas Radvila patarė M. G. de la Gardie per Nemuną keltis ne ties Jurbarku, o ties Veliuona ir žygiuoti arčiau Lietuvos – Prūsijos sienos, nes taip saugiau.
Rusijos kariuomenė, užėmusi Kauną ir Gardiną, skelbė, kad visa Užnemunė priklauso Rusijai. Dešiniajame Nemuno krante, Žemaitijoje, gali užpulti lietuvių partizanų būriai. Patarimo paklausyta, pradėta ruoštis žygiui.
Apskaičiuota, jog nuo Veliuonos iki Lutocino yra 64,5 mylios (apie 709,5 km). Kariuomenė per dieną vidutiniškai gali nužygiuoti 2–2,5 mylias (apie 20–25 km). Taigi atstumas įveikiamas per 32 dienas, dar 12 dienų palikta rezervui, jei kelyje būtų susidurta su netikėtomis kliūtimis. Nutarta žygį pradėti spalio 20 dieną.
Į žvalgybą išsiųsti karo inžinieriai. Jie turėjo nustatyti tikslų kelionės maršrutą: išžvalgyti vietoves, parinkti vietas, kuriose kariuomenės pulkai nakvotų, paskaičiuoti per dieną galimą nukeliauti kelią ir nubraižyti žemėlapius.
Nežinia, kiek laiko karo inžinieriai keliavo ir braižė žemėlapius, tačiau darbas iki spalio 20 d. buvo baigtas. Kelionės maršrutas suskaidytas į 21 atkarpą po 2, 2,5 ir 3 mylias, kurias įveikti skirtos 1–3 dienos.
Tuometės Lietuvos teritorijai skirti 9 žemėlapiai.
Tuometės Lietuvos teritorijai skirti 9 žemėlapiai. Spalio 20 d. kariuomenė persikėlė per Nemuną ties Veliuona ir 21 d. pasiekė Gelgaudiškį. Spalio 22 d. atkeliavo į Sudargą, spalio 23 d. – į Slavikus, spalio 27 d. – į Kudirkos Naumiestį, spalio 28 d. – į Virbalį, lapkričio 3 d. pasiekė Vižainį (dab. Lenkija), lapkričio 4 d – Blendą, lapkričio 5 d. – Bakalariavą, lapkričio 6 d. – Račkas ir lapkričio 7 d. – Augustavą, Lenkijos Karalystės Palenkės vaivadijos miestą.
Žemėlapiai nedidelio formato: 15x16 cm arba 16x17 cm dydžio. Žygio metu tokio formato žemėlapiu patogu naudotis – jį galima nuolat turėti po ranka ir tikslinti kelią, kad nepasimestum nepažįstamose vietovėse. Užnemunė buvo miškingas ir klaidus kraštas. XVII a. žmogui kelionėje toks žemėlapių rinkinys buvo tarsi mums šiandien GPS imtuvas.
Kruopščiai suplanuotas žygis
Žemėlapius braižė kelios specialistų komandos. Tai akivaizdu iš žemėlapių legendų užrašų – jie parašyti skirtingu braižu. Komandas sudarė skirtingų tautybių specialistai, nes atstumai tarp miestų apskaičiuoti skirtingomis myliomis.
Žemėlapius braižė kelios specialistų komandos. Tai akivaizdu iš žemėlapių legendų užrašų – jie parašyti skirtingu braižu. Komandas sudarė skirtingų tautybių specialistai, nes atstumai tarp miestų apskaičiuoti skirtingomis myliomis.
Štai nurodoma, kad nuo Gelgaudiškio iki Sudargo yra 3 mylios, atstumas tarp šių miestų – 25,4 km. Veikiausiai jis skaičiuotas lietuviškomis myliomis (kai mylia prilygsta 8,5 km): 3 mylios x 8,5 km = 25,5 km.
Tarp Slavikų ir Kudirkos Naumiesčio nurodytas 4 mylių kelias. Atstumas tarp šių miestų yra 25,3 km. Jei skaičiuotume lietuviškomis myliomis, tarp miestų būtų 34 km (4 mylios x 8,5 km = 34 km), jei skaičiuotume olandiškomis myliomis (1 mylia prilygsta 5,8 km), gautųsi panašus atstumas: 4 mylios x 5,8 km = 23,2 km.
Kiekvieno žemėlapio legendoje nurodyta, kuriose gyvenvietėse kariuomenės daliniai ilsėsis. Štai spalio 22 d. kariuomenė turėjo nužygiuoti iš Gelgaudiškio į Sudargą. Žemėlapyje nurodyta, kad kariuomenės vadovybė apsistos Sudarge, o artilerijos daliniai žygiuos dar 2,75 km į pietvakarius ir apsistos Rėžgaliuose.
Kairysis pėstininkų sparnas apsistos Pervazninkuose, kurie yra 19,4 km nuo Gelgaudiškio ir 5,83 km iki Sudargo. Šie pulkai paliekami ginti kariuomenės užnugario, jei priešas vytųsi ar pultų iš Jurbarko pusės.
Dešinysis pėstininkų sparnas vietovėje išsidėsto puslankiu iš pietryčių į vakarus: Rėžiukuose (6,27 km į pietus nuo Sudargo), Kupriuose (neidentifikuoti), Barkiuose (10,8 km į pietvakarius nuo Sudargo) ir Vidruliuose (neidentifikuoti). Žiūriuose (12,3 km į pietus nuo Sudargo) likę dešiniojo sparno pulkai. Kitą dieną jie pirmi įžengs į Slavikus ir užtikrins žygiuojančių kariuomenės pulkų saugumą. Iki jų tik 4,14 km. Tad kariuomenė keliavo turėdama nuolatinę priedangą iš užnugario ir iš rytų pusės.
Gudrybė priešui suklaidinti
Žemėlapiai pateikia įdomią istorijos mįslę. 1582 metais katalikiška Europos dalis atsisakė Julijaus kalendoriaus ir priėmė Grigaliaus kalendorių. Reforma įvyko spalio 5 dieną. Ir ši diena buvo paskelbta spalio 15-ąja.
Protestantiškos šalys atsisakė pripažinti Romos popiežiaus įvestą kalendorių. Tarp katalikiškų ir protestantiškų kraštų laiko skaičiavimo atsirado 10 dienų skirtumas. Švedija Grigaliaus kalendorių įsivedė tik 1753 metais.
Protestantiškos šalys atsisakė pripažinti Romos popiežiaus įvestą kalendorių. Tarp katalikiškų ir protestantiškų kraštų laiko skaičiavimo atsirado 10 dienų skirtumas. Švedija Grigaliaus kalendorių įsivedė tik 1753 metais.
Pagal M. G. de la Gardie rašytus laiškus karaliui Karoliui X Gustavui istorikai nustatė jo vadovaujamos kariuomenės žygio kalendorių. Ties Veliuona per Nemuną kariuomenė persikėlė spalio 29 d., pagal kitą versiją – 30 d., o turėjo – spalio 20 dieną. Gelgaudiškyje buvo lapkričio 3 d., o turėjo būti spalio 21 dieną. Kudirkos Naumiestį pasiekė lapkričio 8 d., o turėjo – spalio 27 dieną. Lapkričio 11 d. buvo Virbalyje, o turėjo – spalio 28 dieną. Lapkričio 13 d. buvo Vižainyje, o turėjo – lapkričio 3 dieną. Lapkričio 15 d. buvo Blendoje, o turėjo – lapkričio 4 dieną. Lapkričio 17 d. buvo Bakalariavoje, o turėjo – lapkričio 5 dieną. Lapkričio 20 d. buvo Augustave, o turėjo – lapkričio 7 dieną.
Visur susidaro 10–13 dienų skirtumas. Jei atsižvelgtume į Grigaliaus ir Julijaus kalendorių skirtumus (atimtume nuo turimos mėnesio dienos 10 dienų), matytume, kad numatyto kelionės kalendoriaus buvo daugmaž laikomasi, o vėluojama buvo kelias dienas.
Galima daryti prielaidą, kad žemėlapių sudarytojai naudojosi Julijaus kalendoriumi, o M. G. de la Gardie su karaliumi susirašinėjo pagal Grigaliaus kalendorių.
Gali būti, jog žemėlapių sudarytojai sąmoningai naudojosi Julijaus kalendoriumi, kad suklaidintų priešą, jei žemėlapiai patektų į jo rankas. Kariaujama buvo katalikiškoje Lietuvoje. Tai menka apgaulė, tačiau net ir ji gali sukelti painiavą priešų gretose, o šioji karo metu – geras sąjungininkas.
