Vienturtė LDK didžiojo iždininko Jono Jurgio Flemingo dukra, sulaukusi vos 15 metų (1761 m. lapkričio 19 d.) buvo ištekinta už Podolės žemių generalinio seniūno, vėliau – Lietuvos kariuomenės I divizijos vado, generolo leitenanto Adomo Kazimiero Čartoriskio. Per savo vyrą ji įsiliejo į „Familijos“ grupuotės veiklą, o Ketverių metų seimo (1788-1792) metu aktyviai veikė patriotų grupuotės darbe.
Amžininkai teigė, kad jaunoji nuotaka nepasižymėjo grožiu – buvo smulkutė, veidą bjaurojo raupų žymės, tad A.K.Čartoriskis santuoką labiau laikė pelningu sandoriu, o ne jausmais grindžiamu ryšiu.
Kalbėta, kad pirmosiose kelionėse į užsienį savo vyrą Izabelė lydėdavo persirengusi pažu, todėl kildavo nesusipratimų. Frankfurte prie Maino ji buvo palaikyta danų karalaičiu, o Maince vos išvengė vienos damos seksualinio priekabiavimo.
Meilė ir politika
Žiemas leisdami Varšuvos Žydruosiuose rūmuose, Čartoriskiai aktyviai dalyvavo politiniame ir kultūriniame gyvenime. Savo rūmuose kūrė spektaklius, kuriuose vaidino Izabelė.
Artimas ryšys tarp sutuoktinių atsirado po kelerių santuokos metų, tačiau tai netrukdė jiems turėti kitų partnerių.
1765 m. visa Varšuva kalbėjo apie Izabelės romaną su jos pusbroliu, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu.
1765 metais gimė pirmoji poros duktė Teresė (ji žuvo 1780 m. sausį, kai nuo židinio ugnies užsidegė suknelė), o jau tais pačiais 1765 m. visa Varšuva kalbėjo apie Izabelės romaną su jos pusbroliu, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. 1768 metais gimusi duktė Marija Ona vėliau tapo rašytoja (Marija Virtemberg), ji buvo laikoma pavainike karaliaus dukterimi.
Jaunystėje garsėjusią papročių laisvumu I.Čartoriską nuolat supo gerbėjų būrys, į kurį dėl politinių tikslų (greičiausiai uošvio, Rusios vaivados Augusto Aleksandro Čartoriskio ir jo brolio, LDK didžiojo kanclerio Mykolo Frydricho Čartoriskio iniciatyva) ji įtraukė ir Rusijos ambasadorių Varšuvoje Nikolajų Repniną.
Izabelės įtaka įsimylėjusiam ambasadoriui nebuvo tokia didelė, kad lemtų Abiejų Tautų Respublikos likimą ir sulaikytų nuo padalijimo katastrofos, tačiau sušvelnino Rusijos sankcijas Čartoriskiams dėl dalyvavimo Baro konfederacijoje. Pikti liežuviai plakė, kad 1770 m. sausį Varšuvoje gimęs Adomas Jurgis Čartoriskis buvo šio ryšio vaisius.
1772 m. su vyru ir N.Repninu I.Čartoriska išvyko į Nyderlandus, vėliau – į Londoną, kur užsimezgė audringas Izabelės ir prancūzų aristokrato Armand‘o Lui de Gontauto, kunigaikščio de Lozuno romanas.
Tais pačiais metais visa trijulė ilsėjosi Belgijoje, mineralinių vandenų gydykloje. 1773 metų rudenį Izabelė praleido prancūzo globoje Paryžiuje. Kamuojama sąžinės priekaištų mėgino nuodytis, bet buvo išgelbėta. 1774 metais gimęs sūnus Konstantinas Adomas, kunigaikščio de Lozuno atsiminimų tvirtinimu, buvo jo vaikas.
Meilės romanus keičia aistringas patriotizmas
Ketverių metų seimo laikotarpiu, siaurindama aplinkos ratą ir keisdama gyvenimo būdą, Izabelė pradėjo demonstruoti patriotizmą visomis tipinėmis ir jos sferos moterims prieinamomis formomis.
Mylimą sūnų Adomą Jurgį ji skatino dėvėti tradicinius bajoriškus drabužius, negailėjo jam pamokymų politinės karjeros pradžioje. Drauge su vyresniąja dukra ir būriu draugių klausėsi Seimo posėdžių kalbų. Pulavų rezidencijoje patriotinę tematiką perkėlė į rūmų teatro sceną – rengė vadinamuosius gyvuosius paveikslus, vaizdavusius didžiuosius istorinius įvykius.
Dėl šių vaizdelių ir operos „Motina Spartietė“, kurią sukūrė Pulavų poetas Pranciškus Kniazninas, I.Čartoriska tapo ypač populiari. Tokia veikla jai pelnė Motinos Spartietės, vedančios sūnų į pasiaukojamą tarnybą tėvynei, vardą. Izabelės teatrinius manifestus lydėjo konkretūs veiksmai. Ji aistringai organizavo Tado Kosciuškos kultą, vėliau viešai šlovino kunigaikštį Juozapą Poniatovskį, o XIX a. pradžioje – Rusijos carą Aleksandrą I.
Izabelės Čartoriskos dėka T.Kosciuška buvo išaukštintas kaip pagrindinis 1792 m. karo didvyris. Izabelė ir jos dukra Marija Virtemberg entuziastingai savo rūmuose priiminėjo T.Kosciušką. Izabelė net norėjo ištekinti už jo jauniausiąją dukrą Zofiją (vėliau tapusią ordinato Stanislovo Zamoyskio žmona).
I.Čartoriska teikė finansinę paramą T.Kosciuškos sukilėliams. Už tai Jekaterinai II sekvestravo Čartoriskių dvarus.
Rengiantis 1794 m. sukilimui ir jo metu, I.Čartoriska bei jos pusseserė Konstancija Zamoyska teikė finansinę paramą T.Kosciuškos sukilėliams. Už tai Rusijos carienė Jekaterinai II sekvestravo Čartoriskių dvarus po Antrojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo užimtose žemėse. Net ir po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo I.Čartoriska bei jos aplinkos moterys materialiai rėmė lenkų legionų formavimą Italijoje.
XVIII–XIX a. sandūroje rezidencijoje Pulavuose I.Čartoriska su dukra Marija įsteigė pirmąjį Lenkijos nacionalinį muziejų. Jo ekspozicijoje dominavo daiktai, susiję su iškiliomis istorinėmis asmenybėmis – karliumi Jonu III Sobieskiu, Tadu Kosciuška, Juozapu Poniatovskiu.
Siekdamos ugdyti patriotinę dvasią, motina su dukra parašė liaudžiai pritaikytą Lenkijos istoriją, rūpinosi valstiečių švietimu, leido mokiniams skirtas knygeles.
