Tai vienas seniausių šv. Kazimiero (1458–1484) atvaizdų, nutapytas, manoma, XVI a. I p., galbūt po 1535 m. Katedros gaisro.
Ankstyvesnis iš dabar žinomų jo atvaizdų yra tik grafinis atspaudas, iliustruojantis 1521 m. Krokuvoje išleistą Palaimintojo Išpažinėjo Kazimiero Gyvenimą, kurį parašė Zacharijas Fereris. Tiek raižinyje, tiek tapybos kūrinyje šv. Kazimieras vaizduojamas panašiai, skiriasi tik aprangos ir fono detalės, tačiau pagrindinis skirtumas – ranka su lelijomis, kuri grafikos kūrinyje tėra viena.
Apvaizdos tapyti paveikslai
Pirmąjį šv. Kazimiero Gyvenimą puošęs atvaizdas buvo panaudotas kaip pirmavaizdis vėliau sukurtam kultiniam paveikslui, tačiau kaip atsirado dvi dešinės rankos?
Į šį klausimą kol kas neįmanoma atsakyti. Analogų šiam atvaizdui nepavyko rasti, o nuo senų laikų Bizantijoje gerbiama Dievo Motinos Trirankės ikona, nors formaliai atrodo turinti panašumų (Marija vaizduojama su trimis rankomis), šv. Kazimiero mįslės įminti nepadeda, nes jos legendoje pasakojamas įvykis susijęs su konkrečia to atvaizdo gerbimo tradicija ir šv. Jono Damaskiečio stebuklingai sugijusios rankos istorija.
Pasak legendos apie „Trirankio šv. Kazimiero“ paveikslo atsiradimą, jį tapęs dailininkas (ar du dailininkai) iš pradžių pavaizdavo ištiestą dešinę karalaičio ranką, bet vėliau panoro kompoziciją pakeisti. Nutapęs šią ranką kitaip, bandė nepavykusią dalį uždažyti, tačiau ranka stebuklingu būdu „nesileido“ paslepiama ir vis išryškėdavo.
Pasak legendos apie „Trirankio šv. Kazimiero“ paveikslo atsiradimą, jį tapęs dailininkas (ar du dailininkai) iš pradžių pavaizdavo ištiestą dešinę karalaičio ranką, bet vėliau panoro kompoziciją pakeisti. Nutapęs šią ranką kitaip, bandė nepavykusią dalį uždažyti, tačiau ranka stebuklingu būdu „nesileido“ paslepiama ir vis išryškėdavo, nepavyko uždažyti ir naujai nutapytosios.
Taip Apvaizdos dėka paveiksle šv. Kazimieras liko su trimis rankomis. Restauratorių bandymai išsiaiškinti, ar viena tų rankų su lelijomis nebuvo nutapyta vėliau, pvz., paveikslą atnaujinant 1594 m. (apie tuo metu vykusius paveikslo tvarkymo darbus skelbia įrašas jo apačioje), nedavė laukiamų rezultatų – nors paveikslas ne kartą truputį pertapytas (štai vietoj medaliono su Dievo Motinos atvaizdu ant šv. Kazimiero krūtinės nutapyta grandinė su Aukso Vilnos ordinu), visos trys rankos buvo nutapytos tuo pačiu metu ir niekuomet nebuvo užtapytos ar kitaip koreguotos.
Legendos apie šventuosius paveikslus, kurie nesileidžia keičiami, nėra retos. Daugiausia tokių legendų žinoma apie stebuklingus Švč. Mergelės Marijos atvaizdus. Legendose paprastai pasakojama, kad antgamtinės jėgos neleido dailininkui pertapyti Dievo Motinos veido, arba, žmogui nepajėgiant pakankamai gražiai jos veido nutapyti, jis rasdavosi tarsi be menininko valios, padedant dangiškoms jėgoms. Šv. Kazimiero paveikslo atveju dėmesys sutelkiamas ne į karalaičio veidą, bet į lelijas, tarsi jos būtų viso šio atvaizdo esmė ir jo stebuklingumo atspindys.
Krikščioniškame mene balta lelija simboliškai išreiškia tyrumą, nekaltumą, skaistumą. Ji yra tapusi Švč. Mergelės Marijos ir ne vieno šventojo atributu, nuo pat pradžių ši gėlė tapo ir šv. Kazimiero dorybių ženklu. Ji jau pavaizduota 1521 m. raižinyje iš šventojo Gyvenimo.
Matyt, neatsitiktinai toje knygelėje paskelbtuose, šv. Kazimiero dienai skirtuose liturginiuose tekstuose cituojama eilutė iš 91 psalmės: „Teisusis vešės kaip lelija, žydės per amžius Viešpaties akivaizdoje“ (Ps 91, 13). Taigi lelijos šv. Kazimiero atvaizde gali būti ne tik šventojo skaistybės, bet ir Dievo malonės, jo globos, atsidavimo Viešpaties valiai ir pasitikėjimo juo ženklu.
Kas slepiasi už trirankio šv. Kazimiero?
2006 m. išleistoje vokiečių tyrinėtojo Mathiaso Niendorfo knygoje apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę aptinkame keistą, nors iš pažiūros logišką, trijų rankų fenomeno paaiškinimą.
Pasak autoriaus, antra ranka su lelija paveiksle yra todėl, kad jame vaizduojama kokia nors mums nematoma figūra, stovinti už šv. Kazimiero: iš už karalaičio nugaros kyšo tik šios „paslėptos“ figūros ranka su lelija.
Bet noras surasti paprastą paveikslo paslapties paaiškinimą ne visada veda teisingu keliu. Paveiksle šv. Kazimieras tikrai pavaizduotas su dviem dešinėmis rankomis. Matyt, toks vaizdavimas turi simbolinę prasmę. Galbūt norėta akcentuoti, kad šventasis Lietuvos globėjas ne tik buvo apdovanotas skaistumo dorybe, bet ir per savo užtarimą teikė šias Dievo malonės dovanas prie jo besimeldusiems tikintiesiems? Gal sudvigubinta lelija turėjo reikšti ypatingą prie atvaizdo patiriamų malonių gausą, jų pasikartojimą, begalybę?
Įrašas paveikslo apačioje skelbia: „Teisusis žydės kaip palmė, gausės kaip Libano kedras“ (Ps 92, 13). Ši citata iš psalmės, skaitomos per kankinių ir išpažinėjų minėjimus, pratęsia anksčiau minėtą eilutę, įtrauktą į šv. Kazimiero liturgiją, skaistybės leliją susieja su palme – kankinystės ir pergalės ženklu, o kartu skamba tarsi pažadas, kad Dievo išrinktieji turi galią dalintis savo dovanomis, plėsti malonės lauką.
Kai XVIII a. pr. „Trirankiui šv. Kazimierui“ buvo gaminami sidabriniai aptaisai (tai paveikslo gerbimo ir pamaldumo pavaizduotam asmeniui ženklas), trečioji ranka su lelija nebuvo paslėpta po metalo plokštelėmis, nors buvo nesunku tai padaryti. Ji buvo palikta ir išryškinta, kaip ypatingas šio atvaizdo išskirtinumo ženklas.
„Trirankio šv. Kazimiero“ atvaizdas yra ne tik seniausias šventąjį Lietuvos globėją vaizduojantis tapybos kūrinys, bet ir garsiausias jo atvaizdas. Kitaip nei daugumos tikinčiųjų gerbiamų šventųjų atvaizdai, jis nebuvo kopijuojamas ir kartojamas.
