Williamo Shakespeare’o sukurta Romeo ir Džuljetos meilės istorija pasakoja, ką reiškė tais laikais stoti skersai kelio tėvų valiai ir paminti nusistovėjusią tvarką. Meilės triumfas prieš pragmatinę tėvų politiką buvo reta išimtis. Būtent dėl to istoriniuose šaltiniuose išliko duomenų apie tokius atvejus.
Meilė iš pirmo žvilgsnio sujaukia dinastinius planus
1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis sprendė
aršų vaidą tarp Astikų ir Chreptavičių giminių. Valdovo maršalo ir dvaro iždininko Jono Liutauro Chreptavičiaus duktė Ona slapta ištekėjo už Trakų vaivados Grigaliaus Astiko sūnaus Jurgio.
Jaunuoliai susipažino Brastoje – tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Netrukus naktį abu slapta susituokė vienoje Brastos bažnyčioje. Onos motina, kunigaikščių Alšėnų palikuonė Jadvyga, sužinojusi apie tokį dukros poelgį, supyko ir įkalino ją moterų vienuolyne. Ji planavo ištekinti dukrą už pagyvenusio Lietuvos pakamario Andriaus Davainos.
Motina suorganizavo sužadėtuvių ceremoniją, kuri taip pat įvyko naktį. Tačiau Onai pavyko išsiųsti tarną Jaciną pas Jurgį Astiką, kuris pastarajam perdavė mylimosios žodžius: „Mama mane bara ir jėga verčia ištekėti už pono Davainos. Sutuoktuvės turėtų įvykti šiąnakt 3 valandą.“ Mergina prašė, kad Jurgis kuo skubiau atvyktų ir ją išlaisvintų.
Nevilties apimtas jaunuolis kreipėsi pagalbos į tėvą, o pastarasis – į valdovą Žygimantą Senąjį ir prašė, kad Jadvyga Chreptavičienė neištekintų dukters už Andriaus Davainos.
Trys bandymai išvaduoti Oną
Valdovas pas Jadvygą Chreptavičienę tartis dėl dukters pasiuntė žemės iždininką Abraomą Juzofovičių ir kunigaikštį Vasilijų Šachovičių. Tačiau valdinga motina jų neįsileido. Nieko nepešę pasiuntiniai pranešė valdovui apie nesėkmę.
Tuomet buvo pasiųsti Vilniaus kustodas daktaras Filipavičius ir Jurgis Nemiravičius, prie jų prisijungė ir Jurgis Astikas su tarnais. Tačiau ir šios delegacijos Jadvyga Chreptavičienė neįsileido, sakydama, kad „vakar vakare ištekino dukrą už pakamario Andriaus Davainos“.
Tuomet Jurgis Astikas ryžosi išlaisvinti savo mylimąją jėga. Su tarnais jis išlaužė vienuolyno duris ir įsiveržė į vidų. Jiems kelią pastojo Andrius Davaina su broliu Jurgiu. Užvirė kova.
Tuomet Jurgis Astikas ryžosi išlaisvinti savo mylimąją jėga. Su tarnais jis išlaužė vienuolyno duris ir įsiveržė į vidų. Jiems kelią pastojo Andrius Davaina su broliu Jurgiu. Užvirė kova. Jos metu Jurgiui Astikui buvo nukirstas pirštas. Tačiau Jurgiui pavyko išvaduoti mylimąją ir su ja pabėgti.
Po šio įvykio valdovas Žygimantas Senasis įsakė Oną Chreptavičiūtę tris dienas saugoti pas žemės maršalą Joną Mykolojaitį Radvilą. Įniršusi Jadvyga Chreptavičienė apskundė Žygimantui Senajam Jurgį Astiką, kad jis pagrobė jos dukrą iš teisėto vyro ir išsivežė.
Didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis liepė po trijų dienų sušaukti teismo posėdį, kuriame būtų sprendžiamas įsimylėjėlių likimas.
Įsimylėjėlių teismas
Teisme Jadvyga Chreptavičienė nepasirodė. Valdovas nutarė svarstyti bylą be jos. Iš pradžių liepė Jurgiui Astikui papasakoti apie įvykį. Šis papasakojo viską, pridėdamas, kad Ona – jo teisėta žmona, nes jiedu slapta susituokė.
Po to valdovas paklausė Onos Chreptavičiūtės, ar šioji buvo pagrobta Jurgio per prievartą. Ji atsakė: „Ponas Jurgis nepagrobė manęs jėga. Siunčiau pas jį tarną Jaciną, kad kuo skubiau atvyktų ir pasiimtų mane pas save. Ir kai jis atvyko, tai savo noru pas jį atėjau, nes mama norėjo prieš mano valią ištekinti už Andriaus Davainos.“
Išklausęs Onos Chreptavičiūtės ir Jurgio Astiko pasakojimų, valdovas nusprendė, kad jaunuoliai myli vienas kitą, o kaltinimai, jog Jurgis pagrobė merginą, yra neteisingi. Jis paklausė Onos Chreptavičiūtės, ar ji norėtų grįžti pas motiną, ar būti su Jurgiu. Ona atsakė: „Su niekuo kitu nenoriu būti, tik su savo mylimuoju Jurgiu.“
Valdovas pripažino jų santuoką teisėta, o jei Davainos ar jų tarnai mėgintų kerštauti Jurgiui Astikui, tai turėtų sumokėti 10 tūkst. kapų grašių.
Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis pasižymėjo išmintimi, niekada nepriimdavo skubotų ar neapgalvotų sprendimų. Kodėl valdovas stojo įsimylėjusiųjų pusėn?
Mįslingas valdovo sprendimas
Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis pasižymėjo išmintimi, niekada nepriimdavo skubotų ar neapgalvotų sprendimų. Kodėl valdovas stojo įsimylėjusiųjų pusėn, neleisdamas Jadvygai Chreptavičienei ištekinti savo dukters už parinkto „kandidato“?
Galima numanyti, kad valdovas buvo susipažinęs su teologų veikalais, kuriuose buvo gvildenama moters teisė savarankiškai spręsti, ar ji nori tekėti, ar ne.
Kita vertus, jis buvo valdovas, taigi jį patį varžė dinastiniai interesai. Į šiuos du įsimylėjėlius valdovas galėjo žvelgti kaip į savo gyvenimo neišsipildžiusią svajonę.
Prabėgus daugiau kaip dešimčiai metų Pirmajame Lietuvos Statute buvo uždrausta ištekinti moteris „prievarta ir prieš jų valią“ bei leista tekėti joms, „pasitarus su savo bičiuliais, už ko nori“.
