„LDK nebuvo jau tokia neturtinga, varginga šalis. Šiame regione ji buvo reikšminga ir mūsų didikai bei valdovas turėjo pakankamai išteklių ir žinių, kad galėtų samdyti gerus architektus ir menininkus“, – pasakoja istorikas Rūstis Kamuntavičius.
Istorikas tyrinėjo Šveicarijos Lugano apylinkes ir domėjosi, ką šio krašto menininkai paliko Lietuvai. Ne dovanojo, bet už didelius LDK didikų ir valdovų pinigus sukūrė.
Vien Vilniuje apie 20 pastatų sukūrė šveicarai.
„Pietinės Šveicarijos, aplink Lugano ežerą, regionas nuo viduramžių garsėjo kaip vieta, kurioje kuria labai profesionalūs menininkai: architektai, tapytojai, skulptoriai. Jie keliavo po visą Europą, gaudavo didelius honorarus. Lietuvos elitas juos pastebėjo ir maždaug nuo XVI a. pradžios jie pradėjo važiuoti į Lietuvą“, – apie šveicarų menininkų kelią į Lietuvą pasakoja R.Kamuntavičius.
Pirmieji menininkai dirbo prie Vilniaus valdovų rūmų, o vėliau ir visoje LDK. Istoriko duomenimis, yra apie 50 vietovių, kuriose jie paliko savo pėdsakus. Vien Vilniuje apie 20 pastatų sukūrė šveicarai. Kitose vietovėse – dažniausiai po vieną.
„Kai pas mane atvažiuodavo kolegos meno istorikai iš pietinės Šveicarijos, šiaurinės Italijos ir pamatydavo, ką jų protėviai sukūrė Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Pažaislyje, labai stebėdavosi. Tokio meninio lygio kūrinių kraštuose, iš kurių jie kilo, nėra“, – sako istorikas R.Kamuntavičius.
Pasak istorijos tyrinėtojo, Alpių slėniai buvo neturtingos teritorijos, žemė ne tokia derlinga kaip Lietuvoje ir žmonių tankis labai didelis. Dėl šios priežasties šveicarai siekdavo užsidirbti specializuodamiesi mene.
„Ten menininkų buvo labai daug. Sakoma, kad XVII–XVIII a. vasaromis ten likdavo tik moterys su vaikais, o vyrai iškeliaudavo ieškoti darbo į Italiją, Vidurio ir Šiaurės Europą“, – pasakoja istorikas.
Šiandien lietuviai svajoja apie sotų gyvenimą Šveicarijoje, o LDK laikais buvo priešingai.
„Šveicarai į LDK migravo dėl darbo, užsakymų. Jie migravo nuo XVI a. vidurio iki pat LDK pabaigos, tai yra XVIII a. pabaigos. Jie važiuodavo čia, kad užsidirbtų pinigų, ir juos siųsdavo likusiems gimtinėje giminaičiams, šeimoms arba patys nuveždavo per atostogas ar pabaigę darbą“, – atskleidžia R.Kamuntavičius.
Ir šiais laikais Šveicarijos Lugano srityje galima rasti ne vieną pastatą, bažnyčią, kurie buvo pastatyti iš LDK uždirbtų pinigų. Tokie LDK ir Šveicarijos santykiai truko apie 200 metų. Suskaičiuota daugiau nei 40 menininkų, kurie dirbo LDK teritorijoje.
„Kai kurie jų jau XVIII a. likdavo gyventi Lietuvoje ir čia sukurdavo šeimas. Bet daugybė buvo tokių, kurie buvo laikini darbuotojai“ – sako istorikas.
