Vilniaus universiteto kartu su internetinių sprendimų įmonėmis „Gaumina“ ir „Sintagma“ vykdomas projektas „Orbis Lituaniae“ – tai svetainėje www.ldkistorija.lt sugulę beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę.
Prieš daugiau nei du šimtus metų išnykusį LDK pasaulį portale mėgina aprėpti profesionalūs istorikai, menotyrininkai, filologai, paveldo komunikacijos ir paveldo skaitmeninimo specialistai, suprantamai ir įtaigiai pasakojantys apie viską – nuo kūrybos iki karybos, nuo mitų iki mokslo, nuo dvasinio gyvenimo iki medicinos.
Naršant svetainėje atsiveria įvairialypė LDK visuomenės panorama, apžvelgiama glaustų pristatymų pavidalu. Čia sužinai, ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione. Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai. Kas buvo pirmas lietuvis, užsiropštęs į Egipto piramidę. Kas stebėjo žvaigždes gulėdamas ir daugelį kitų istorijų.
Taip pat svetainėje www.ldkistorija.lt skelbiama itin vertinga nuskaitmeninta Vilniaus universiteto auklėtinio profesoriaus Joachimo Lelevelio kartografijos kolekcija. Iki šiol norintys dirbti su 500 metų senumo žemėlapiais turėjo atvykti į Vilniaus universiteto biblioteką, norimus leidinius užsisakyti iš anksto, juos vartyti tik retų spaudinių skaitykloje. Dabar šis procesas tapo daug lengvesnis, nes internetinėje svetainėje šiuos retuosius atlasus gali pasiekti kiekvienas.
Ateityje planuojama puslapį praturtinti papildomomis funkcijomis: sukurti istorinę laiko juostą bei mobiliojo telefono aplikaciją. Taip pat tikimasi svetainę išversti ir į anglų kalbą, kad su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpiu galėtų susipažinti ir tarptautinė bendruomenė.
Apie projekto gimimą ir augimą savaitraštis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėju, profesoriumi Rimvydu Petrausku ir interneto projekto www.ldkistorija.lt vykdomuoju direktoriumi Žygimantu Jančoru.
– LDK istorija persikėlė į internetą. Kaip kilo mintis skaitmenizuoti šią epochą?
– Ž.Jančoras: Žvalgantis Vilniaus universiteto bibliotekoje iš pradžių buvo nuspręsta skaitmeninti lenkų istoriko, kartografo, geografo, kultūros mecenato, vieno iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogo, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesoriaus ir graviūrų meistro J.Lelevelio kolekciją.
Tačiau netrukus kilo abejonių, ar į virtualų pasaulį perkeltų žemėlapių duomenų bazė būtų pakankamai naudinga, įdomi ir patraukli vartotojui. Diskutuojant prieita prie idėjos, kad reikia didesnio užmojo – novatoriškai, suprantamai ir koncentruotai pristatyti LDK istoriją. Taip prasidėjo mūsų bendravimas su istorikais.
– Vadinasi, iniciatyva atsirado tarsi iš apačios – ne iš istorikų, o iš istorija besidominčių informacinių technologijų specialistų?
– R.Petrauskas: Tam tikra prasme tai galima traktuoti kaip visuomenės užsakymą. Tačiau istorikai į šį projektą įsitraukė labai entuziastingai. LDK istorijos laikotarpis įdomus ir spalvingas. Viena vertus, verda amžina diskusija, kiek ta LDK istorija yra sava šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Kita vertus, istorikai, beje, ir žurnalistai, pastebi aktyvesnį visuomenės domėjimąsi LDK laikotarpiu, kuris pastaruoju metu netgi išgyvena renesansą.
Taigi svetainė www.ldkistorija.lt – tai istorikų atsiliepimas į visuomenės poreikius.
– Aprėpti kelių šimtų metų laikotarpį – donkichotiškas uždavinys. Ar lengva buvo apsispręsti dėl informacijos atrankos kriterijų?
– R.Petrauskas: Nuo pat pradžių apsisprendėme kurti ne enciklopedinę LDK istoriją, pirmenybę teikdami įdomioms ir mažai žinomoms istorijoms. Todėl projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir daugiasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.
Projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir daugiasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.
Be to, nusprendėme, kad šis projektas neprivalo apžioti visos LDK epochos ir ją visą išsamiai atskleisti. Tai veikiau sąmoningai atrinktų įvykių ar reiškinių, suklasifikuotų pagal įvairias tematikas, rinkinys. Skaitytojams siūlome 15 temų nuo politikos, ekonomikos, karybos iki buities, kasdienio gyvenimo ypatumų. Nuo tradicinių temų pereiname prie tokių, kurios nėra plačiai nagrinėjamos, pavyzdžiui, medicina, mokslas ir technologijos.
Atskira skiltis skirta mitams, kurie egzistuoja ne tik dabar, bet yra susiformavę jau LDK epochoje, tarkime, Kęstučio ir Birutės vedybos, didžiulis mitų kompleksas apie Barborą Radvilaitę, Vytauto karūnos pagrobimą, aptariama lietuvių kildinimo iš romėnų teorija ir pan. Istorikai bando atskleisti, kaip tokie mitai gimsta, kaip jie įsitvirtina visuomenėje ir gyvena amžių amžius, kol vieną dieną dalis žmonių juos priima ne kaip legendą, o kaip gryną tiesą – faktą.
Dar viena svarbi tema – istorinės asmenybės, kurias būtina plačiau pristatyti. Ėjome ne visai tradiciniu keliu: parinkome spalvingus personažus ir suskirstėme juos į dvi grupes – bastūnus ir niekdarius. Norėjome pristatyti keliautojus, kurie atranda pasaulį, ir prasikaltėlius, kurie jau to meto visuomenėje irgi buvo suvokiami kaip nenaudėliai, bet būtent jų istorijos atspindi anų laikų realijas.
– Ž.Jančoras: Iš viso yra parengta apie 700 istorijų. Apie 300 jau yra viešai prieinamos interneto svetainėje, likusias ketiname paskelbti iki metų pabaigos. Medžiaga jau parengta, susieta su iliustracijomis ir audiopasakojimais – tereikia atlikti techninį darbą.
– Šiuolaikinė visuomenė išlepusi, persisotinusi, ją sunku sudominti. Teko pasistengti, kad svetainė atrodytų patraukli, inovatyvi, atsinaujinanti. Ar esate patenkinti rezultatu?
– R.Petrauskas: Tai buvo vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos istorikai ir dizaineriai bandė įveikti išvien. Mes, istorikai, buvome įsprausti į rėmus, nes ilgus metus kauptas žinias turėjome sudėti į konkrečiai apibrėžtą teksto apimtį – kelis puslapius. Todėl informaciją turėjome pateikti aiškiai, koncentruotai, tačiau esmę nušviečiant iš visų pusių, suteikiant kontekstą. Be to, teko išsiveržti iš savo akademinės kalbėsenos, mintis formuluoti populiariai ir įtaigiai. Tačiau mūsų misija – ne tik suintriguoti, bet skaitytojui pateikti baigtinį aptariamos temos vaizdą. Tie keli puslapiai tapo ilgamečio intelektualinio darbo rezultatu. Kiekvieną tekstą rašė savo srities ekspertai – istorikai, archeologai, meno, literatūros ir kalbos istorikai. Iš viso apie 50 žmonių.
– Ž.Jančoras: Mano skaičiavimais, iš viso prie projekto dirbo 125 žmonės. Žodinė informacija papildoma iliustracijomis: dalis istorine ikonografija, dalis šiuolaikiškomis aprašomų reiškinių interpretacijomis, sukurtomis šiandienių grafikos meistrų. Tokiu būdu seną epochą norima priartinti prie dabartinio vartotojo.
Aišku, šį projektą galėjome įgyvendinti paprasčiau, apsiribodami skaitmeninimu, tačiau komanda taip užsidegė idėja, kad visi stengėsi sukurti kur kas novatoriškesnį produktą.
– Kam labiausiai skirtas puslapis www.ldkistorija.lt? Mokiniams, akademinei bendruomenei, istorijos mėgėjams?
– Ž.Jančoras: Skaitmenizuoti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi J.Lelevelio istoriniai žemėlapiai yra vertingi Lietuvos ir Europos istorijos, kultūros paveldo objektai, kurių skaitmeninimas suteikia galimybę tyrėjams ir visuomenei dirbti su elektroninėmis jų versijomis.
Mūsų misija – ne tik suintriguoti, bet skaitytojui pateikti baigtinį aptariamos temos vaizdą. Tie keli puslapiai tapo ilgamečio intelektualinio darbo rezultatu.
J.Lelevelio kartografijos kolekcija skirta tikslinei auditorijai – kartografija besidomintiems žmonėms. Svetainėje sukurta labai rimtų įrankių žemėlapiams analizuoti, juos apžiūrėti, palyginti ir pan. Su šia medžiaga galima drąsiai dirbti kaip su istoriniu dokumentu.
LDK istorijų uždavinys – sudominti skaitytoją. Kai kurie svetainės lankytojai sako patiriantys malonumą ir istorikų parengtų temų skaitymą vadina geru laisvalaikio praleidimo būdu. Tai tiesiog priemonė plėsti akiratį. Kitaip tariant, portale yra ko pasisemti ir tiems, kurie išmano LDK istoriją, ir beveik nieko apie ją nežinantiems, tačiau žingeidiems praeities naršytojams.
– R.Petrauskas: Svarbiausia – patraukti, „užkabinti“. Galbūt po to žmogus ims domėtis plačiau, informacijos ieškos kituose šaltiniuose.
Apie senąją šalies istoriją lietuviai žino palyginti nemažai. Tačiau nuolat bendraudami su žmonėmis pastebime, kokios vis dėlto senos tos jų žinios. Jose nėra spalvų, tų tonų, kuriuos istorikai naujai atrado per pastaruosius 20–30 metų. Svetainėje mes dalijamės tais naujais požiūriais ir atradimais.
– Tačiau įsivelti į diskusijas ir komentuoti tekstus svetainėje nėra galimybės. Tai lyg ir trūkumas...
– Ž.Jančoras: Pastebėjome, kad diskusijos dažniausiai verda socialiniuose tinkluose, todėl portalas turi savo profilius „Facebook“, „Google +“, „Youtube“ bei „Twitter“. Šiandien to pakanka.
– Projektas iš esmės įgyvendintas ES lėšomis, todėl esate įsipareigoję, kad penkerius metus jis gyvuos. Ar pagalvojote, kas po to? Ar nevirs tai dar vienu adresu, pasiklydusiu interneto tyruose?
– Ž.Jančoras: Suprantu, ką norite pasakyti: baigiasi finansavimas – baigiasi ir motyvacija. Tačiau mes projekto nenumarinsime. Norėtume išsiveržti iš Lietuvos ribų ir pabandyti produktą plėtoti regione, prijungiant lenkus ir baltarusius, informaciją verčiant į užsienio kalbas. Nežinau, ar tai įmanoma, tikslinga ir reikalinga. Tačiau tokios apimties produkto, vertinant pagal LDK laikotarpio tekstų koncentraciją, regione nėra. Tai, kad mes negalime šio projekto paversti komerciniu, dar nereiškia, jog verslas negali pasiūlyti savo pagalbos jį išjudinti.
Šiandien turime pakankamai iššūkių ir čia, Lietuvoje. Svetainė visuomenei prieinama tik daugiau nei mėnesį, todėl svarbiausia, kad apie ją išgirstų kuo daugiau žmonių. Tų, kurie joje jau lankėsi, atsiliepimai džiugina. Pavyzdžiui, skambina žmogus ir klausia, kada papildysime, nes jis jau viską perskaitė. Moksleiviai tėvams aiškina, kad istorija irgi gali būti įdomi.
– R.Petrauskas: O kaip gi kitaip? Juk LDK istorija nėra tik faktų ar įvykių kratinys. Ten ne tik valstybės, bet ir žmonių gyvenimas, jų likimai.
