„Lietuvos istorikai visiškai skirtingai nei lenkai vertina Vladyslavo Jogailos ir kunigaikščio Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje ir stebėtinai keistai interpretuoja trumpą lietuvių pabėgimą iš mūšio lauko“, – Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė profesorius.
Pasak jo, abiejų šalių istorikai sutaria tik dėl to, kad vienu momentu lietuvių sparnas paliko mūšio lauką. Lenkų istorikas sako, kad, lietuvių nuomone, tai buvo aukšto meistriškumo manevras, kuriuo kryžiuočiai buvo įvilioti į mišką ir krūmus, kur jie buvo sumušti. Po šios akcijos lietuviai grįžo į mūšio lauką ir pribaigė kryžiuočius.
Tačiau, lenkų istoriko nuomone, lietuvių pasitraukimas galėjo baigtis tragiškai, nes lietuviai atidengė tą sparną, kur kovėsi lenkų sunkieji pulkai ir ne visi kryžiuočiai puolė vytis lietuvius, o savo ginklus nukreipė į susilpnintą lenkų kariuomenės sparną.
Pasak M.Nagielskio, ta ataka kėlė didelį pavojų Lenkijos vėliavai, kuri trumpam buvo patekusi į kryžiuočių rankas, tačiau situaciją išgelbėjo trys Smolensko pulkai, kurie praradę beveik pusę savo karių, atėjo į pagalbą lenkams.
„Jeigu kryžiuočiai, geriausiu atveju bent jų dalis, nebūtų vijęsi lietuvių, viskas galėjo baigtis tragiškai, tačiau lietuviai šiuo klausimu nekalba“, – teigė lenkų istorikas. Jo nuomone, lietuviai interpretuodami mūšį per daug išaukština Vytauto, kaip vado, vaidmenį.
Pasak M.Nagielskio, lietuviai remiasi Jano Mateikos paveikslu „Žalgirio mūšis“. Tuo metu, lenkų mokslininkų nuomone, Lenkijos karalius Vladyslavas Jogaila, būdamas vyriausiuoju kariuomenės vadu, mūšiui vadovavo nuo jo pradžios iki pabaigos.
BNS primena, kad Lietuvoje priimta akcentuoti, kad Lietuvos kariuomenės atsitraukimas turės esminę reikšmę pergalei.
Teigiama, kad pradėję persekioti lietuvius kryžiuočiai sugriovė savo rikiuotę ir praleido progą apsupti lenkų kariuomenę. Galiausiai į mūšį grįžus lietuvių kariuomenei, kryžiuočių kariuomenė buvo apsupta. Jai pavyko tris kartus prasimušti, bet tik trumpam. Žuvus didžiajam magistrui Ulrichui von Jungingenui po 7 valandų kovos kryžiuočiai pradėjo bėgti ir buvo visiškai sutriuškinti.
Ketvirtadienį Lietuvoje ir Lenkijoje minimos 600–osios Žalgirio mūšio metinės. 1410 metų liepos 15 dieną Kryžiuočių ordino valstybės teritorijoje, tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų, jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė įveikė Kryžiuočių ordino kariuomenę.
Šia pergale baigėsi keletą šimtų metų trukusi Kryžiuočių ordino ekspansija ir agresija prieš Lietuvą.
