Pusę tūkstantmečio siekianti Marijampolės varpo istorija
Varpą, kurio istoriją pasakojome įžangoje, galima pamatyti ir išgirsti Marijampolėje, Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje.Ją atskleidė turbūt vienas geriausių Lietuvos varpų istorijų žinovų, dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.
„Šio varpo istorijos pradžia siekia XVI a., caro Ivano Žiauriojo laikus. Jis padovanojo stačiatikių vienuolynui Svensko vietovėje netoli tuometinės sienos su Lietuva (dabar Rusijos Federacijos Briansko sritis) didelį, daugiau kaip dvi tonas sveriantį varpą“, – pradeda pasakojimą dr. G. Žalėnas.
1664 m. vienuolyną užėmė bei nusiaubė Krymo totoriai, ir tada prasidėjo varpo klajonės, Lietuvos lauko etmono Mykolo Paco ir jo pusbrolio Kristupo Zigmanto Paco dėka atvedusios jį į Pažaislio vienuolyną. 1794 m. vykstant T. Kosciuškos sukilimui labai trūko ginklų, tad sukilėliai nusprendė lieti patrankas iš bažnyčių varpų. Svensko varpas buvo nukeltas iš varpinės, suskaldytas ir nuvežtas į Kauną. Tačiau sukilimas tuo metu jau buvo beveik žlugęs, tad vienuoliai tyliai susigrąžino varpo šukes.
Po 1831 m. sukilimo Pažaislio kamaldulių vienuolynas buvo uždarytas ir čia įsikūrė kiti vienuoliai – rusai stačiatikiai. Jie nuplėšė varinius vienuolyno stogus, surinko senojo varpo šukes ir visa tai nuvežė į Sankt Peterburgą. Iš viso šio turto buvo nulieti 7 nauji varpai, kurie grįžo į Pažaislį. Tačiau didžiausias jų greitai įskilo ir vėl keliavo į Peterburgą, kur garsus liejikas Aleksandras Lavrovas perliejo jį dar kartą. Naujai atgimęs varpas vėl pargrįžo į Pažaislį.
Prasidėjus Pirmam pasauliniam karui ir vokiečiams įsiveržus į Lietuvą, varpas vėl iškeliavo į Rusiją. 1925 m. jis dar kartą sugrįžo į atsikūrusią Lietuvos valstybę, į Pažaislio vienuolyną, o iš čia – Marijampolę. Gal dabar jau – ilgam laikui?
Lietuvos varpai keliauninkai ir tremtiniai
„Tokių istorijų yra daug – senieji Lietuvos varpai yra iš tiesų varpai keliauninkai, tik nedidelė jų dalis visą savo amžių praleido toje pačioje vietoje, kurioje buvo nulieti.Vykstant Pirmajam pasauliniam karui,1915 m., beveik visi Lietuvos varpai buvo išvežti į Rusijos gilumą, kad vokiečiai jų nepaverstų sviedinių gilzėmis. Jau po karo, atsikūrus Lietuvos valstybei,atgal buvo parvežta tik dalis išvežtų varpų (gal apie trečdalį, gal dar mažiau – niekas netyrė), tarp jų pateko ir keli varpai atklydėliai su dėmesiovertomis istorijomis“, – pasakoja dr. G. Žalėnas.
Pasak pašnekovo, vienas tokių varpų – Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčios bokšte kabantis daugiau kaip 300 metų skaičiuojantis varpas, nulietas Supraslės unitų vienuolyne (dabar Lenkijos teritorija) ir papuoštas unikaliu triveidžiu Dievo atvaizdu. Tuo metu Vilnių valdę lenkai sugrąžino jį iš Rusijos, ir ilgus metus jis skambėjo Vilniaus arkikatedros varpinėje, kol 2002 m.atkeliavo į Visaginą.
Panaši ir Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje esančio varpo istorija:išvežtas į Rusiją, vėliau taip pat pabuvojęs Vilniuje, jis galiausiai rado kelią namo, kursugrįžo po 87 tremties metų.
Dar sudėtingesnis Kėdainių liuteronų bažnyčios varpo likimas – jis pirmą kartą į Rusiją buvo išvežtas 1915 metais, sugrąžintas į Lietuvą pateko į Kauno Švč. Trejybės bažnyčią, ją uždarius, buvo sovietinių desantininkų nukabintas ir tarnavo Karmėlavos kariniame oro uoste kaip aliarmo varpas. Dalinį iškėlus, buvo dar kartą išvežtas į Rusiją iratsidūrė Chabarovske, kur ir dabar saugomas karinės šlovės muziejuje. O tai ypač retasir istoriškai vertingas Vilniaus liejiko Hanso Baderio 1697 m. nulietas varpas.
„Čia tik kelios žinomos istorijos,o daugelio varpų kelionių maršrutai taip ir liks paslaptyje, kaip seniausio Lietuvoje Kriaunų bažnyčios varpo, nulieto XIII a. pab. ar XIV a. pirmojoje pusėje ir kuris nežinomais keliais atkeliavo į Lietuvą“, – teigė dr. G. Žalėnas.
Projekte „Gloria Lietuvai“ nuskambės 100 vertingiausių Lietuvos varpų
Atkreipti dėmesį į Lietuvos varpus, išgirsti jų skambesį kvies projektas „Gloria Lietuvai“. Projekto (idėjos autorius Dalius Abaris) kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų. Padėti atrinkti 100 vertingiausių varpų buvo pakviesti konsultantai istorikai, vienas jų – mūsų pašnekovas dr. G. Žalėnas.
„Projektui „Gloria Lietuvai“ buvo atrinkti labiausiai Lietuvą ir jos įvairius istorijos tarpsnius reprezentuojantys varpai. Parinkimą apsprendė kelios išankstinės sąlygos:varpai turėjo būti skambantys, taigi nukabinti, įskilę, išdužę varpai jau netiko.Antra sąlyga atrenkant varpus buvo vietovės „vizualumas“, nes kartu filmuojami ir apylinkių peizažai, vaizdai pro varpinių langus. Svarbu buvo ir vietovės istorija. Trečia sąlyga buvo galimybė prieiti prie varpų, juos nufilmuoti, nufotografuoti. Sunkia užduotimi buvo reikalavimas kiek galima tolygiau reprezentuoti atskirus Lietuvos regionus, varpų liejikus bei istorines epochas, pristatyti ne vien katalikų, bet ir kitų konfesijų bažnyčiose saugomus varpus. Tai nebuvo lengva, bet vertinga patirtis“, – atskleidė varpų atrinkimo projektui užkulisius dr. G. Žalėnas.
Pasak pašnekovo, jam labai padėjo Lietuvos kampanologų draugijos narių –inžinieriaus Sauliaus Stulpino, varpų fotografo Renato Dūdos–pagalba.
Tiek jam, tiek visai kūrybinei komandai pavasarį pradėtas darbas – labai vertinga patirtis.
„Varpo skambesys, jei instrumentas neįskilęs ar kitaip nėra defektuotas, iš esmės yra toks pat kaip ir jį nuliejus. Tad itin jaudinantis buvo momentas, kai suskambo seniausias Lietuvoje Kriaunų varpas – tą patį balsą prieš 700 metų galėjo girdėti ir mūsų protėviai, žygiavę į kovą Vytenio ar Gedimino pulkuose“, – dalijosi patirtomis emocijomis pašnekovas.
Ši unikali varpų galimybė savo skambesiu sujungti skirtingas epochas – ir buvo viena iš idėjų, inicijavusių šį projektą.
„Istoriją mes galime ne tik pamtyti, žvelgdami į išlikusius pastatus, bet ir išgirsti, klausydamiesi prieš kelis šimtmečius nulietų varpų skambėjimo. Varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, – komentuoja projekto idėją D. Abaris.
Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją.Kuriant jį bendras pastangas suvienijo kompozitoriai Raminta Šerkšnytė, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis, Vaclovas Augustinas, Linas Rimša. Šalies ypatingiausius varpus bus galima išgirsti ir pamatyti unikalioje Kipro Mašanausko muzikinėje kompozicijoje „Gloria Lietuvai“.
Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.
