„Iš vaikystės tremtyje ryškiausiai prisimenu baltąsias naktis ir didžiulių uodų debesis, tremtinių bendruomenės vieningumą. Buvo dalinamasi ir duonos kriaukšle, ir pieno lašu, ir knyga. Ir net baisiausiame sapne nesapnavo dabartinio Lietuvos susiskaldymo“, – iškilmingame minėjime Seime sakė J.Sabatauskas.
Jis prisiminė, jog ir iš tremties sugrįžę į Lietuvą jie nesijautė čia saugūs. „Sugrįžę į tėvynę, nusišluostę džiaugsmo ašaras, supratome, kad esame kitokie, čia mūsų niekas nelaukė. Be teisės grįžti į tėviškę, įgyti tam tikras profesijas, negalėjome vykti į užsienio šalis, mūsų gyvenimai buvo tarsi paženklinti nematomu vandens ženklu „tremtiniai“, – kalbėjo parlamentaras.
„Grįžusiems iš tremties sunku buvo atsikratyti nesaugumo jausmo, baimės, svetimumo savo tėvynėje. Deja, ir šiandien savo valstybėje daugelis jaučiasi taip pat, net renkasi savanorišką tremtį ir kažin ar galvoja grįžti į Lietuvą“, – sakė Seimo narys.
Taip pat jis siūlė šiuo metu neužmiršti iš tremties taip ir negrįžusių tautiečių, bendrauti su jais, jų vaikais, kurių kai kurie jau nebemoka ir lietuvių kalbos, tačiau domisi Lietuva, jos istorija, savo kilme.
„Siūlau ištiesti draugišką ranką iš tremties taip ir nesugrįžusiems tautiečiams, jų vaikams ir vaikaičiams. Man teko lankytis Kazachstane, ten gyvena apie 7 tūkst. lietuvių, kuriuos į šią šalį atvedė labai skirtingi likimai. Tai ir senieji lietuviai – Stalino laikų represijų aukos, ir sovietinių laikų jaunuoliai, susivilioję didesniu uždarbiu gigantiškose statybose ar darbu plėšiniuose. Kiti čia liko po karinės tarnybos Centrinėje Azijoje ar po karo Afganistane. Nemažai mišrių šeimų. Daugelis tremtinių jau grįžo į Lietuvą. Dalis čia likusiųjų, ypač jų vaikai, jau nekalba lietuviškai, tačiau gyvai domisi Lietuva, didžiuojasi savo kilme ir saugo savo tapatybę. Tai labai svarbu“, – kalbėjo Seimo narys.
Baigdamas savo kalbą J.Sabatauskas kvietė galvoti apie Lietuvos ateitį ir jos kūrimui atiduoti visas jėgas. „Nebereikia partijoms politizuoti ar savintis tremtinių likimo ir istorijos. Kartu ieškokime būdų, kad Lietuva taptų jaukiais namais visiems čia gyvenantiems, o visi ją palikę žinotų, kad yra čia laukiami ir reikalingi“, – sakė Seimo narys.
Per iškilmingą Seimo posėdį kalbėdamas Vilniaus jėzuitų gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas Faustas Meškuotis pabrėžė, kad lietuvių tauta įrodė siekianti laisvės, ir dabartinės kartos žmonės yra atsakingi už ją.
„Sakoma, kad blogai dabar, bet ar mes ne ta pati lietuvių tauta, kuri per pastaruosius 200 metų nuo Tado Kosciuškos sukilimo kas 30 metų įrodėme, kad trokštame būti laisva, gyva tauta? Taip, esame atsakingi už laisvę“, – sakė pedagogas.
Jis teigė per pamoką savo mokinių paklausęs, kiek jų artimųjų, senelių, prosenelių buvo ištremta, ir daugiau kaip pusė klasės pakelė rankas.
„Kartu suvokiame, kad esame tremčių dalis“, – tvirtino F.Meškuotis.
Minint tremties metines jis taip pat ragino neprisirišti prie sielvarto, išmokti atleisti – „kad iš istorijos nedingtų gyvenimo žinia“.
V.Bogušis apie dvigubą pilietybę: Neištremkime savųjų visam laikui
Parlamentaras, buvęs disidentas Vytautas Bogušis ketvirtadienį kalbėdamas masinių trėmimų sukakties minėjime Seime siūlė įtvirtinti dvigubą pilietybę.
„Prieš 70 metų mūsų žmonės prievarta buvo ištremti iš savo tėvynės. Šiandieną mūsų vaikai, broliai ir sesės pasklidę po visą pasaulį – kas mokslo siekti, duonos užsidirbti ar laimės ieškoti, o kas ir meilės emigracijoje atsidūręs. Bet, kaip sakoma, motina ir tėvynė – kiekvienam tik viena. Neištremkime savųjų visam laikui, neverskime jų jaustis svetimais tarp savų, be pilietybės savam krašte“, – sakė parlamentaras.
Savo kalboje jis pabrėžė, jog būtina minėti ir tragiškas Lietuvos istorijos sukaktis, kad nebūtų pamirštas jų lemiantis svoris krašto likimui, kad juos minint stiprėtų dvasia ir atmintis, perduodant ją iš karto į kartą.
„Dėl dviejų tironų, Hitlerio ir Stalino, suokalbio, Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Mūsų žmonės priešinosi, kovojo ir žuvo, buvo ištremti ir karo audrų nublokšti svetur, nes juos likimo valiai paliko jų valstybės vadovai. Okupantų užgniaužtą ginkluotą patriotų kovą pakeitė dvasinis neginkluotas priešinimasis“, – kalbėjo buvęs disidentas.
Anot jo, šalies svarbiausi įvykiai yra kelrodis, kuriuo nukreipiamas jos politinis kelias, rodoma linkmė ir tolesniam valstybės gyvenimui.
„Lietuvai, geopolitiškai esančiai Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos įtakos zonoje, kaip niekad svarbu užsitikrinti nacionalinį saugumą energetinėje-kibernetinėje erdvėje“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis sakė, jog per Europos Sąjungos energetines rinkas ir jose vyraujančias tendencijas Lietuva įsilieja į demokratijos vertę suvokiančių ir sugebančių jos privalumais naudotis visuomenių gretas, tačiau nesugebėdama gyventi ir dirbti pagal ekonomines-energetines europietiškas taisykles, Lietuvos visuomenė išlieka rusiško-baltarusiško mentaliteto įtakoje.
„Ar iškovoję politinę laisvę nepateksime į ekonominę energetinę nelaisvę? Kuriuo iš šių kelių bus nueita, iš esmės priklausys nuo to, kaip elgsis aktyvioji Lietuvos visuomenės dalis, rodanti pavyzdį ir daranti tiesioginę įtaką pasyviajai visuomenės daugumai dėl Lietuvos energetinių krypčių pasirinkimo“, – tvirtino V.Bogušis.
Jis taip pat kalbėjo, jog būtina užtikrinti didesnį gynybos finansavimą ir gynybos pasirengimą pagal aukščiausius standartus, o to moko ir Lietuvos istorinė patirtis.
„Karti istorinė patirtis moko mus būti budrius, todėl mums tikrai reikalingas atitinkamas kariuomenės finansavimas ir parengimas pagal pačius aukščiausius standartus“, – pabrėžė Seimo narys.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga, sulaužydama tarptautines sutartis, okupavo Lietuvą. 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusiją.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, o sovietų teroras didžiausią mastą pasiekė prieš pat karą su nacistine Vokietija 1941-ųjų birželį.
1944 metais sovietams grįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.
Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti – renginiai
Lietuvoje ketvirtadienį minima Gedulo ir vilties diena. Tą pačią dieną vyksta ir birželio 15-ąją minimai Okupacijos ir genocido dienai skirti renginiai.
Seime nuo ryto buvo surengtas iškilmingas šioms dienoms skirtas minėjimas, vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Vėliau Aukų gatvėje, prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams, surengta okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija.
Popiet numatomos atminimo valandos prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, vakare – Šv. mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Parlamento galerijoje taip pat bus atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Pasibaigus iškilmingam minėjimui Kovo 11-osios salėje, projekto „Misija Sibiras 2011“ dalyvis Juozas Valčiukas papasakos apie praėjusių metų ekspediciją bei projekto „Misija Sibiras – 2011“ pristatymą Lietuvoje ir užsienyje, bus demonstruojami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tryliktojo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų darbai.
Kaune minėjimo renginių pradžia – šv. mišios Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. Taip pat įvyks gėlių padėjimo ceremonijos prie Laisvės paminklo, Nežinomojo kareivio kapo K.Donelaičio gatvėje, Kauno geležinkelio stoties perone, susikaupimo valandėlė numatyta Petrašiūnų kapinėse, prie Lietuvos kančių memorialo.
Kauno IX forto muziejuje vyks ekspozicijos, skirtos 1940–1941 metais forte ir vėliau Sibiro lageriuose kalintiems politiniams kaliniams, pristatymas bei koncertas.
