73–iuoju konvojumi 1944 metų gegužę iš Prancūzijos buvo išvežta per 800 darbingų ir stiprių Prancūzijos žydų. Jiems buvo sakoma, kad vyks dirbti, tačiau iš tiesų buvo atgabenti į Kauną. Dalis jų buvo nužudyta čia, kita dalis – išgabenti į Estiją.
Aukų artimieji į Lietuvą pagerbti nužudytųjų atminimo paprastai atvyksta kas dvejus metus.
„Dėkojame jums už pagalbą šiame atminties žygyje. Mes, kurie dalyvaujame šiandien, turbūt sugrįšime po dvejų metų. Jei tai būsime ne mes, tai bus mūsų vaikai ar mūsų anūkai, kurie perims iš mūsų šią pareigą“, – renginio metu kalbėjo Louise Cohen, šių kelionių pradininkė.
„Tai buvo mūsų tėvai, mūsų broliai, mūsų dėdės, mūsų pusbroliai. Kai kurie iš jų buvo nužudyti čia ir sugulė į griovius. Bet didžioji jų dalis buvo nužudyti Pravieniškių miške“, – sakė L.Cohen.
Pasak L.Cohen, šių žmonių likimas paaiškėjo tik Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę po sovietų okupacijos, praėjus penkiasdešimčiai metų nuo pačių įvykių.
„Labai vėlai, praėjus net penkiasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo, mes sužinojome, kad 73–iasis konvojus sustojo būtent čia, Kaune. Ir aišku, mes norėjome susipažinti su ta vieta ir todėl nusprendėme organizuoti keliones, nes mums tai yra svarbu“, – apie tai, kaip gimė idėja organizuoti keliones į šias vietas, kalbėjo ji.
Garbaus amžiaus moteris apgailestavo, kad šiemet į kelionę išsiruošti galėjo tik 21 žmogus – paprastai tokios delegacijos būna maždaug dvigubai didesnės.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pabrėžė, kad Lietuvos žydai ypač gerai supranta prancūzų skausmą, nes Holokausto metais buvo išžudyti beveik visi čia gyvenę žydų tautybės asmenys.
„Galima pasakyti, kad tragiškas žmonių likimas sujungia mūsų šalis – Lietuvą ir Prancūziją“, – kalbėjo G.Žakas.
Jo teigimu, į Lietuvą artimųjų prisiminti atvykstantys prancūzai yra puikus pavyzdys, kaip gerbti ir nepamiršti Holokausto aukų atminimo.
„Kiek mes galėsime, ar mes, ar mūsų vaikai ar anūkai, mes šito nepamiršime. Kiek mes gyvuosime, mes visuomet ateisime čia, uždegsime žvakelę, padėsime gėlytę, pasakysime maldą“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės vadovas.
Kaune nužudytų Prancūzijos žydų artimieji prisidėjo renkant duomenis šio įvykio įamžinimui IX forto muziejuje. Šįkart jie atgabeno stendą su dalies žuvusiųjų nuotraukomis.
