„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvoje – Sąjūdis, Estijoje – Liaudies frontas: skirtumus jaučiame ir šiandien

„Estijoje Kompartijos viršūnės nuo pat (perestroikos – LRT.lt) pradžių ėjo su tauta. Tuo metu pas mus valdžios ir visuomenės svetimumas buvo didesnis ir, kaip rodo mūsų šiandieninė patirtis, toks išliko“, – LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ teigia filosofas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas.
1988 m. rugpjūčio 23-oji, Sąjūdžio mitingas Vingio parke
1988 m. rugpjūčio 23-oji, Sąjūdžio mitingas Vingio parke / Leonardo Skirpsto nuotr.

Jam antrina ir bendražygis Bronislovas Genzelis, kurio žodžiais, Estijos liaudies frontas, priešingai nei Sąjūdis Lietuvoje, buvo sukurtas „iš viršaus“.

„Kai Gorbačiovas pasakė „visi mes turime galvoti“, tai Estijos pirmasis sekretorius televizijoje pasakė, „mes be jūsų, be tautos, nieko negalime padaryti, reikia, kad jūs sukurtumėte kokią nors organizaciją“. Ir po pirmojo sekretoriaus pareiškimo iš karto buvo kuriama organizacija. Reiškia, Estijoje Liaudies frontas buvo kuriamas kartu su Komunistų partijos vadovybe. Pas mus viskas vyko atvirkščiai. Partijos vadovybė siekė žūtbūt užgniaužti šitą idėją“, – prisimena Genzelis.

V.Radžvilas teigia, jog Sąjūdžio atsiradimą lėmė ir palankios išorės sąlygos, ir didėjantis nepasitenkinimas dėl daugybės neišspręstų įsisenėjusių Lietuvos vidaus problemų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Bronislovas Genzelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Bronislovas Genzelis

„Gorbačiovo paskelbta pertvarka buvo aiškus ženklas, kad sovietinė imperija pradeda braškėti. Nesunku suprasti, kad vadinamasis „Glasnost“, arba viešumas, ir demokratizavimo šūkiai buvo priverstinė imperijos valdžios reakcija į akivaizdų jos silpimą. Buvo mėginama mobilizuoti visuomenę, siekiant ją panaudoti kaip įrankį siekiant sustiprinti Sovietų Sąjungą. Tuo metu Lietuvoje laikraščiai iš esmės rašė taip, kaip buvo nykiais Brežnevo laikais. Šitokiame fone, dar pridėjus begalę neišspręstų ir besikaupusių problemų, brendo nepasitenkinimas, kuris pagaliau turėjo prasiveržti atvira forma“, – prisimena V.Radžvilas.

Kilo iš visuomeninių judėjimų

Pasak Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Gintaro Songailos, nors šios aplinkybės buvo svarbios, lemiamu veiksniu vis tik tapo žmonių energija. Jo teigimu, tuo metu Lietuvoje buvo du gyvenimai – oficialus ir neformalus.

„Vienas gyvenimas – oficialus, formalusis, kitas – neformalus: paminklosaugos, architektūros, žaliųjų [judėjimų]... Jų nebuvo įmanoma apkaltinti kažkokiu antisocialistiniu elgesiu, bet vis tiek buvo žmonių, kurie užsiėmė prasminga veikla be valdžios leidimo ir palaiminimo“, – mano G.Songaila.

Tokie judėjimai, į kuriuos įsitraukė ir daug jaunimo ir visuomenėje autoritetą jau turinčių žmonių, kūrybinių sąjungų atstovų, anot jo, ir davė impulsą Sąjūdžiui.

Kaip prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys aplinkosaugininkas, ekologas Romas Pakalnis jau 1986-aisiais žmonių sąmonę išjudino Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa. Pasak R.Pakalnio, „pažadinti“ ir įtikinti, jog gamtos užteršimas turės katastrofiškų padarinių, „pavyko“ net rusų inteligentus.

„Po to [kilo] diskusija, ar reikia statyti Ignalinos atominės elektrinės trečiąjį bloką. Buvo aišku, kad tų statytojų kortą šiek tiek sugadino Černobylis. Aš dalyvavau, kai buvo rašomi projektai, kodėl mums nereikia trečiojo bloko, dalyvavau Latvijoje, kur [...] posėdžiavome ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir po mūsų langais vyko studentų demonstracijos prieš šitą elektrinę. Tada galvojau, kada ateis tas laikas Lietuvoje“, – pasakoja R.Pakalnis.

Nepriklausomybės atkūrimas – ne svarbiausias laimėjimas

Vis dėlto, kaip pabrėžia V.Radžvilas, tuo metu svarbu buvo ne tai, jog visuomenė apgynė konkrečius objektus nuo sugriovimo, o tai, kad lietuviai suvokė, jog turi teisę kaip tauta tvarkytis savarankiškai.

„Vienas dalykas yra manyti, kad tu gini tik Kuršių neriją, kad [jos] nenuniokotų nafta. Visai kas kita suprasti, kad tu gini ne konkretų žemės lopinėlį, bet žemę, kurioje tūkstantmečius gyveno mano protėviai. Lygiai taip pat vienas dalykas manyti, kad gini konkretų pastatą nuo sugriovimo, kitas dalykas pasakyti, kad tai yra mūsų tautos istorinė atmintis. Vienas dalykas ginčytis dėl kažkokių smulkmenų, kitas – pasakyti, kad kalba yra mūsų savastis“, – pabrėžia V.Radžvilas.

VU TSPMI nuotr./Vytautas Radžvilas
VU TSPMI nuotr./Vytautas Radžvilas

Filosofas tai, jog lietuviai virto politine tauta, ir vadina didžiausiu Sąjūdžio laimėjimu: „Klaidinga manyti, kad svarbiausias Sąjūdžio laimėjimas yra nepriklausomybės atkūrimas. Mes tapome kažkuo daugiau negu tik lietuviškai kalbančiu, turinčiu savo kultūrą, dainuojančiu savo dainas, bet tik savo asmeniškai gyvenimais ir privačiais reikalais besirūpinančių žmonių padrika minia. Mes pasakėme, kad esame tauta, norime būti valstybė, turime savo tikslą.“

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Liudmila Timofejeva.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs