Tačiau Lietuvos politikai laikosi nuomonės, kad visi prokurorų įtarimai turi būti išaiškinti teisiniu keliu, nepaverčiant jų politiniais ir tuo labiau nesiejant su tariamais Lietuvos siekiais perrašyti pokario istoriją, ištrinant iš jos savo kaltę prieš žydus ar kitų tautybių žmones.
Premjero Gedimino Kirkilo padėjėjo Viliaus Kavaliausko, atsakingo už su žydais susijusius klausimus, teigimu, Generalinė prokuratūra turėtų paskubėti tirti šias bylas, kadangi ilgai delsiant, į Lietuvą žvairuoja tiek JAV, tiek Izraelis, tiek kitos valstybės. Vyriausybė, anot V.Kavaliausko, šio proceso paspartinti negali.
„Vakaruose žmonės nesupranta mūsų specifikos, kas vyko pokariu. Lietuvos vardas tampomas po užsienio spaudą, apie mūsų ketinimus revizuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją klausiama Lietuvos diplomatų, apsilankiusių Izraelyje, mes tarsi „pakibę“ užsienio akyse. Todėl šią valstybės masto problemą reikia kuo greičiau spręsti teisiškai. Prezidentas jau prašė prokuratūros vienaip ar kitaip išaiškinti šį klausimą“, – BNS kalbėjo premjero padėjėjas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Tėvynės sąjungos frakcijos narys Audronius Ažubalis taip pat pasisakė už teisinį žydų klausimo sprendimą ir sakė nematantis ryšio tarp prokurorų kaltinimų keletui žydų ir lietuvių noro išvengti atsakomybės už dalyvavimą holokauste.
„Jei prokuratūra iškelia bylą dėl įvykių karo metu, matyt, yra rimtų argumentų. Todėl geriausia gynyba – atvykti į apklausą ir paneigti tikrą ar tariamą kaltę. O vien tik kaltinti Lietuvą mažų mažiausiai neteisinga – žydų naikinimuose dalyvavo atskiri lietuvių tautybės asmenys. Už skriaudas žydų viešai atsiprašė prezidentas, jiems pastatyti paminklai, vyksta žydų turto grąžinimas. Mes savo istoriją žinome ir žydų atsiprašėme“, – teigė A.Ažubalis.
Leidinys kaltina Lietuvą
Naujausiame „The Economist“ numeryje paskelbto straipsnio „Teisingumo vykdymas ir persekiojimas. Lietuva turi nustoti kaltinusi aukas“ autoriai klausia, ar Lietuva iš tikrųjų persekioja išsigelbėjusius nuo holokausto asmenis kaip kriminalinius nusikaltėlius. „Gal ir ne visai taip, tačiau tai kas vyksta, kelia susirūpinimą“, – teigia savaitraštis.
Priminęs, kad nacių koloborantai buvo pasmerkti tuomet, kai Lietuvą buvo okupavusi Sovietų Sąjunga, „The Economist“ konstatuoja, jog „nusikaltimai įvykdyti kitos pusės iš esmės nesulaukė atpildo“ ir kad tų nusikaltimų vykdytojai laisvai gyvena Rusijoje ir kitose pasaulio vietose.
Tačiau, pasak savaitraščio, „dėmesys, kurį Lietuvos prokurorai rodo saujelei pagyvenusių žmonių, išsigelbėjusių nuo holokausto, atrodo mažai susijęs su bandymu ištaisyti šią istorinę neteisybę“.
„The Economist" primena Lietuvos prokurorų norą apklausti 86 metų Fanią Brantsovsky ir Rachel Margolis, kurios įtariamos dalyvavus partizanų žudynėse 1944 metais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į norą apklausti buvusį Ad Vašem muziejaus vadovą Yitzhaką Aradą, kuris 1979 metais išleistoje knygoje aprašė, kaip jo partizanų būrys „nubaudė“ kaimiečius, kurie nedavė jiems maisto.
Pasak savaitraščio, formalūs kaltinimai nėra pateikti, o prokurorai teigia, jog jie tik vykdo tyrimą.
„Lietuvos vyriausybė atrodo sutrikusi dėl to kas vyksta, tačiau teigia nealinti kištis į teisėsaugos sistemą. Labiausiai situaciją kaitina kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, reikalaudamos, jog šie asmenys būtų teisiami kaip teroristai ir nusikaltėliai“, – rašo „The Economist“, kartu pabrėždamas, kad taikymasis į žinomus žydų tautybės asmenis atrodo pasirinktinis ir primena kerštą.
Atmesdami teiginius, jog žydai iš dalies patys kalti, nes buvo nelojalūs piliečiai ir padėjo sovietams okupuoti Lietuvą 1940 m., savaitraščio autoriai teigia, kad patys žydai nukentėjo nuo deportacijų, nes Sovietų Sąjunga iš esmės buvo antisemitinė valstybė.
„Bandyti išvengti atsakomybės už Lietuvos dalyvavimą holokauste yra gėdinga. Lietuva baisiai nukentėjo nuo Sovietų valdžios, tačiau „genocidas“ nėra teisingas terminas. Lietuva iš tiesų nukentėjo mažiau nei jos Baltijos kaimynės. Ji atgavo savo teritoriją (įskaitant sostinę Vilnių), o suktas vietinis komunistų vadovas apgynė ją nuo rusifikacijos“, – teigia „The Economist“.
„Demagogai politikai ir jų pakalikai žurnalistai gali bandyti iškraipyti istoriją ir šmeižti žydus. Tačiau tai meta baisų šešėlį Lietuvai tuo metu, kai Rusijos šešėlyje esančioms mažoms valstybėms reikalinga visokeriopa pagalba“, – pabrėžia įtakingo britų savaitraščio autoriai.
„The Economist“ minimos F.Barntsovsky ir R.Margolis įtariamos dalyvavimu Kaniūkų žudynėse. Lietuvos istorikų duomenimis, Kaniūkų kaimą 1944 m. sausį užpuolė 120-150 sovietų partizanų būrys. Per antpuolį buvo nužudyti 38 kaimo gyventojai, dar keliolika sužeista. Istorikų nuomone, užpuolimo priežastis galėjo būti susijusi su Kaniūkų kaimo ginkluotos savisaugos veikla priešinantis raudonųjų partizanų savivalei ir smurtui.
Y.Aradas yra įtariamas dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais jam tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų nusikalstamų veikų, vertintinų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos partizanų žudynės).
Vokietijai 1941 m. užėmus Lietuvą, Y.Aradas prisidėjo prie sovietų partizanų būrio, vėliau tarnavo sovietų represinėje NKVD struktūroje. Po karo atvykęs į Izraelį jis tarnavo kariuomenėje, 1972-aisiais pasitraukė į atsargą ir tapo istoriku, besispecializuojančiu holokauste.
Per nacių okupaciją Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 90 proc. maždaug 200 tūkst. žydų bendruomenės.
