Didelė dalis V.Purono kolekcijos surinkta dar vaikystėje, kone pradinėse klasėse. Tuo metu nemažai pinigų jis rado namų palėpėje. Jau tuomet suvokė, kad tai yra istoriniai dokumentai.
„Man draugai patys nešė senus pinigus, kuriuos jų tėvai planavo kišti į krosnį“, – prisimena V.Puronas, savo kolekcijoje turintis daugumos XX amžiuje Lietuvoje cirkuliavusių banknotų egzempliorius.
Imperiniai pinigai, bet lietuviškais rašmenimis
V.Purono rankose – labai svarbūs Lietuvoje cirkuliavusios valiutos liudininkai – vokiški ostrubliai. Jie buvo išleisti per Pirmąjį pasaulinį karą ir buvo skirti Vokietijos okupuotoms teritorijoms – Lietuvai, Latvijai ir daliai Lenkijos.
Ostrubliai buvo išleisti per pirmąjį pasaulinį karą ir skirti Vokietijos užimtai teritorijai
„Šios teritorijos centras Kaunas. Ostrublių apyvartos buvo reguliuojamos būtent čia. Iki tol Lietuva neturėjo pinigų su lietuviškais rašmenimis. Ostrublių averse buvo vokiški užrašai, o reverse – lietuviški“, – pasakoja kolekcininkas.
Ostrubliai Lietuvoje gyvavo trumpai. Jie greitai nuvertėjo. Užkariautam kraštui buvo išleisti nauji pinigai – ostmarkės.
Tuo metu Vokietija savo teritorijoje naudojo tikras markes. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštui taip pat buvo leidžiami atskiri pinigai – notgeldai. Ant kolekcinių notgeldų puikuojasi 1921-ųjų metų data.
Šilutės (Heydekrugo) kraštas po Pirmojo pasaulinio karo taip pat turėjo savo atskirą valiutą. V.Puronas turi ir šių pinigų pavyzdžių. Šilutės banknotai – labai retas egzempliorius.
Lito įvedimas ir pirmieji padirbinėtojai
1922 metais rugpjūčio 9 dieną Lietuva pirmą kartą išleido savo nacionalinę valiutą – litus. Valstybė buvo skurdi, todėl net centai buvo popieriniai. Popierius nebuvo labai geras, todėl pinigai greitai nusidėvėdavo. Buvo ir padirbinėjimo atvejų.
Pinigas atspausdintas labai kokybiškai – plika akimi neatskirsi nuo tikrojo.
Savo kolekcijoje V.Puronas turi ir padirbtų pirmųjų litų. 50 litų banknotas – su skylutėmis. Taip juos pažymėjo teisėsauga. Šalia pinigų falsifikavimo yra ir bylos protokolai. Visą šią medžiagą V.Puronas surašė į savo knygą.
Pinigas atspausdintas labai kokybiškai – plika akimi neatskirsi nuo tikrojo. Tik vandens ženklų nėra. Iš Biržų Šiauliams perduodamuose dokumentuose minimi dar keli banknoto trūkumai: prastesnis popierius, šilkinių siūlelių trūkumas, nėra taškelių parašuose, o Grajausko pavardė parašyta su klaida.
„Akivaizdu, kad padirbėjo tikras spaustuvininkas. Byla buvo nagrinėjama Šiauliuose, todėl natūralu, jog vietiniams spaustuvininkams toks incidentas buvo net į naudą. Juk darbas atliktas nepriekaištingai“, – pasakoja kolekcininkas.
Litas Lietuvoje, o auksas – Anglijoje
Netrukus sustiprėjusi Lietuvos valstybė išleido naujus litus, kurie cirkuliavo iki pat sovietų okupacijos ir rublio įvedimo. Taip pat nukaldino ir centus bei metalinius litus.
Lietuvos bankas vieną litą prilygino 0,150462 gramų gryno aukso.
Lito kursas, palyginti su JAV doleriu buvo 1:10. Lietuvos bankas – vieną litą prilygino 0,150462 gramų gryno aukso. Naujoji valiuta pelnė rinkos pripažinimą.
Monetos buvo kaldintos tik po poros metų nuo lito įvedimo. Konkursą monetų atvaizdui laimėjo skulptorius Juozas Zikaras, kuriam už paslaugas buvo sumokėta 17 tūkst. Lt.
Pirmoji 3 milijonų vienetų monetų siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 metų sausio mėnesį. Vasarį monetos pasirodė apyvartoje. Paskutiniai nežymūs pakeitimai nepriklausomos Lietuvos lituose buvo daromi 1936 metais.
Pinigai daugiau nesikeitė iki sovietinio rublio įvedimo.
Kitame šio ciklo straipsnyje apžvelgsime sovietinių laikų pinigus ir neregėtą šiauliečių spaustuvininkų drąsą okupacijos metais.
