L. Pavličenko gimė 1916 metais mažame Ukrainos miestelyje. Vaikystėje ji buvo apibūdinama kaip užsispyrusia padauža, savo nepaklusnumą ji dažnai rodydavo ir mokyklos klasėje.
L. Pavličenko nukovė 309 priešo karius, o tai jai leidžia patekti tarp penkių geriausių visų laikų snaiperių
Kuomet L. Pavličenko buvo 14 metų, ji su šeima persikėlė į Kijevą. Kaip ir dauguma paauglių, mergina prisijungė prie sukarintos visuomeninės organizacijos SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, – red.). Čia L. Pavličenko turėjo galimybę susipažinti su ginklais.
1941 metais Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino politiniai santykiai pašlijo – Vokietijos kariai pasuko Sovietų Sąjungos teritorijos link. Nieko nelaukusi L. Pavličenko prisijungė prie sovietų armijos ginti tėvynei, tačiau iš pradžių ji buvo nepriimta – dėl to, kad buvo moteris.
Kaip rašo „Business Insider“, L. Pavličenko tuo metu labiau priminė modelį, o ne tėvynę pasirengusią ginti moterį: lakuoti nagai, madingi drabužiai ir daili šukuosena. Nenuostabu, kad pareiškusi, jog yra pasirengusi kovoti ir norinti tik ginklo, ji buvo paklausta, ar apskritai ką nors nusimano apie ginklus.
Net ir tuomet, kai L. Pavličenko įrodė turinti snaiperio pažymėjimą ir ženklelį, jai vis dar buvo siūloma dirbti slauge. „Jie tiesiog neimdavo moterų į kariuomenę“, – tuomet sakė L. Pavličenko.
Galų gale jai teko išlaikyti išbandymą – L. Pavličenko buvo duotas ginklas ir liepta nukauti du rumunų karius, kurie bendradarbiavo su vokiečiais. Mergina tai padarė be didelio vargo ir įrodė esanti verta vietos kariuomenėje.
Antrojo pasaulinio karo metu iš pradžių L. Pavličenko kovojo Graikijoje ir Moldovoje.
Per trumpą laiką ji pagarsėjo kaip baimę kelianti snaiperė – jai pakako 75 dienų, kad nukautų 187 vokiečių karius.
Užsitarnavusi puikios šaulės vardą, L. Pavličenko buvo perkelta į Krymą, kur kovojo Sevastopolio mūšyje. Čia ji praleido 8 mėnesius.
Teigiama, kad L. Pavličenko patirtis ir sugebėjimai vadovybę versdavo ją siųsti į pačias pavojingiausias misijas. Tačiau ji niekada nepabūgdavo. Prieš šią snaiperę neatsilaikė ir 36 vokiečių snaiperiai, su kuriais L. Pavličenko kovojo akis į akį. Visi jie krito nuo merginos kulkų.
Karo metais L. Pavličenko tapo gerai žinoma snaipere visoje Sovietų Sąjungoje. Dažnai jos vardas mirgėjo sovietų propagandoje, o tai į neviltį varė vokiečius. Jie buvo tokie nusivylę ir jautė tokią pagarbą L. Pavličenko, kad ją per garsiakalbius kviesdavo pereiti kovoti į jų pusę.
Vėliau L. Pavličenko tapo snaiperių instruktore ir tapo pirma sovietų kare, kuri apsilankė Baltuosiuose rūmuose. Čia garsioji snaiperė susitiko su tuometiniu JAV prezidentu Franklinu Rooseveltu ir jo žmona Eleonora Roosevelt.
Pasibaigus Antrajam pasauliniame karui L. Pavličenko tęsė magistro studijas Kijevo universitete.
Ji buvo viena iš 2000 moterų, per karą kovojusių Raudonojoje armijoje. Iš jų išgyveno 500. Per karą L. Pavličenko nukovė 309 priešo karius, o tai jai leidžia patekti tarp penkių geriausių visų laikų snaiperių.
