Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LKB kronikos patirtis: kaip atsirado „tylos Bažnyčia“ sovietmečiu

Nuslopinus partizaninį judėjimą, sovietinei valdžiai Lietuvoje liko svarbiausia rakštis – Katalikų Bažnyčia, kuri ugdė laisvus, Tėvynę mylinčius ir jai laisvės trokštančius žmones. Okupantas suprato tai, ko dažnai nesupranta net laisvos Lietuvos kai kurie politikai, tarsi atstovaujantys laisvei, bet bandantys Bažnyčią išstumti į paribį ir padaryti ją „tylos Bažnyčia“, kokia ji buvo sovietmečiu.
LKB kornikų leidėjai
LKB kornikų leidėjai / Lrs.lt nuotr.

Po Stalino mirties trumpą laikotarpį buvo šioks toks atlydys, iš lagerių pradėjo grįžti nuteistieji, leista konsekruoti du vyskupus – Petrą Maželį ir Julijoną Steponavičių. Tačiau valdžioje įsitvirtinęs Nikita Chruščiovas labai greitai uždegė žalią šviesą KGB veiklai.

Nesutikęs bendradarbiauti su KGB, vysk. Vincentas Sladkevičius 1959 m. buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, ten praleido 23 metus. Vysk. Julijonas Steponavičius, atsisakęs paklusti sovietinės valdžios reikalavimams – uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje: patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore – Religijos reikalų tarybos (RRT) įgaliotinio Justo Rugienio potvarkiu 1961 m. buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas, ten išbuvo 29 metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai