Istorikai ir iki šiol žinojo, kad XIV amžiaus maro pandemijos kapavietė, kurioje palaidota kelios dešimtys tūkstančių mirusiųjų nuo juodosios mirties, buvo už Londono Sičio ribų, tačiau tikslios vietos nustatyti negalėjo. Šios kapinės dabar aptiktos Časterhauzo aikštės rajone. Kol kas atkasta tik 13 skeletų, tačiau archeologai tikisi tęsti darbus ir prisikasti iki giliau esančio ankstesnio kultūrinio sluoksnio. Kapavietės amžių nustatyti padėjo aptiktos molinių indų šukės. Manoma, kad šioje vietoje ilsisi dar apie 50 tūkst. maro aukų.
Časterhauzo aikštės rajonas Viduramžiais buvo kitapus miesto sienų. Atkasti skeletai guli lygiomis eilėmis. Tai rodo, kad šie žmonės buvo palaidoti epidemijos pradžioje, tai sergančiųjų dar nebuvo daug. Prasidėjus pandemijai kūnai buvo verčiami į bendrą duobę bet kaip, be jokios tvarkos.
Mokslininkai ketina išskirti iš rastų skeletų DNR ir tikisi kartografuoti bakterijos vystymąsi ir plitimą. 1347–1351 metais kilusi maro pandemija pražudė trečdalį visos Europos ir penktadalį Londono gyventojų. Gauti duomenys padės išsiaiškinti, kaip vystėsi ir plito maro lazdelių štamai nuo XIV amžiaus iki dabartinių laikų.
Beje, tai ne pirmoji „Crossrail“ tiesėjų aptikta kapavietė. Apskritai, šio geležinkelio tiesimas aprūpino darbu šimtus archeologų. Šiuo metu archeologiniai kasinėjimai vykdomi keturiose dešimtyse būsimo geležinkelio teritorijos plotų. Štai 2011 metų balandį šimtai skeletų buvo aptikta prie Liverpulstrito terminalo. Taip pat buvo aptikta bronzos amžiaus kelių ir pats didžiausias gintaro lobis Didžiosios Britanijos istorijoje. Panaši į šią maro aukų kapavietė prieš tris dešimtmečius buvo rasta netoli nuo Časterhauzo aikštės esančiame rytiniame Smitfilde.
Vis dėlto aptikta nauja kapavietė laikoma unikalia. „Mes čia radome beveik visų istorinių periodų sluoksnių – nuo priešistorinių laikų iki XX amžiaus, tačiau čia tyrinėjamas Viduramžių kultūrinis sluoksnis, ko gero, yra svarbiausias iš visų, kokius kada nors analizavome“, – sakė „Crossrail“ projekto archeologas Jay Carveris.
Aptikta kapavietė svarbi ne tik maro tyrinėtojams. Pasak Londono archeologijos muziejaus atstovo Nicko Elsdeno, rasti skeletai leidžia padaryti XIV amžiaus Londono gyventojų, iš kurių daugelis vertėsi sunkiu darbu, „nuotrauką“. Kaulų tyrimai leis susidaryti vaizdą apie jų kūno sudėjimą ir sveikatą. „Atradimas leis mums kai ką sužinoti apie atskirus žmones, kurie tapo masinės juodosios mirties aukomis“, – pridūrė N.Elsdenas.
Jis taip pat paskubėjo nuraminti, kad maro aukų palaikai dabar jau visiškai nepavojingi. „Tam, kad susirgtumėte maru, jūs turėtumėte pabendrauti su šios infekcijos nešiotojais“, – N.Elsdeną cituoja „London Evening Standard“.
Geležinkelio „Crossrail“ projektas Didžiajai Britanijai kainuos 14,8 mlrd. svarų. 118 km ilgio greitojo geležinkelio atšaka, besidrieksianti per visą Londoną ir sujungsianti 37 stotis, turėtų pradėti veikti 2018 metais.
