Šiems darbams Klaipėdos universiteto Baltijos jūros regiono istorijos ir archeologijos institutas ketina pasitelkti kolegas iš Vokietijos, turinčius specialios įrangos – georadarą ir magnetometrą, – leidžiančios „pažvelgti“ į požeminius sluoksnius be kasimo darbų (kai kuriose Europos šalyse tokie tyrimai yra privalomi prieš pradedant įprastus archeologinius kasimo darbus).
Toks sprendimas buvo priimtas valstybinės tarpžinybinės darbo grupės tolesnių Macikų karo belaisvių stovyklos ir kapų sutvarkymo bei Armalėnų kaime aptiktos kapavietės ištyrimo klausimams spręsti (pirmininkė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė) posėdyje Šilutės rajono savivaldybėje praėjusią savaitę.
Iš Klaipėdos universiteto Baltijos jūros regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų Armalėnų k., Žaliojoje g., Šilutės r. sav., projekto aiškinamojo rašto:
„Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad 1943/1944 m. žiemą Macikų II-ojo Pasaulinio karo belaisvių stovyklos rusų sektoriuje kilo vidurių šiltinės epidemija, kurios metu mirė 2000-3000 kalinių. Šilutės istorijos muziejuje yra saugomi vienos vietos gyventojos atsiminimai, kuriuose ji liudija, kad lauke prie buvusio Armalėnų dvaro buvo iškasta ilga tranšėja rusų karo belaisviams laidoti. 1972 m. tiesiant kelią (dab. Žalioji g.), vietos gyventojų pasakojimu, daugybė žmonių kaulų buvo iškasta dar vienoje vietoje, maždaug už 70 m į P nuo 2011 m. aptiktų palaikų.“
Macikų karo belaisvių stovykloje buvo kalinami vokiečių, vėliau – rusų karo belaisviai, po karo čia veikė GULAG’o skyrius. Todėl, valstybinės tarpžinybinės darbo grupės manymu, šią istorinę vietą derėtų pervadinti į Macikų lagerius.