Lietuvos partizanų memoriale surengtoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras ir kiti svečiai.
„Lietuvos saugumas nėra savaime suprantamas. Kaip ir nėra savaime suprantamas mūsų kaimynų ar visos Europos saugumas. Vėl turime siųsti aiškią žinią, kad nesileisime gąsdinami, kad neleisime mums primesti savo valios, kad neleisime atimti teisės patiems nuspręsti, kaip norime kurti savo valstybę“, – teigė Ž.Tomkus.
„Šiandien esame pasirengę apginti savo kraštą ir savo vertybes. Galime didžiuotis stiprėjančia kariuomene. Turime vieningų sąjungininkų. Siekiame, kad kiekvienas Lietuvos pilietis būtų pasiryžęs ir pasirengęs apginti Tėvynę“, – sakė jis.
Miknių-Pėtrėčių sodyboje vykusios ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves: Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei; 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams.
Taip pat buvo padėtos gėlės prie paminklo Nepriklausomybės deklaracijos signatarams atminti.
Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai surengė ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją prie partizanų bunkerio.
1949-ųjų vasario 16-ąją į suvažiavimą Minaičiuose susirinkę visos Lietuvos partizanų apygardų atstovai paskelbė įkuriantys vieną pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį – ir priėmė politinę deklaraciją.
Joje konstatuota, jog LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
