Šimtosios M. Lukšienės gimimo metinės yra paskelbtos šių metų UNESCO minima sukaktimi.
Meilei Lukšienei švietimas buvo pagrindinis kelias kuriant savarankišką, tikrai demokratišką ir solidarią laisvų žmonių bendruomenę, o tautiškumas turėjo atsispirti į istoriją ir ją kūrusias asmenybes, bet neužsisklęsti, išlikti santykyje su likusiu pasauliu.
Sovietmečio sistemai M. Lukšienė priešinosi saugodama kultūrą, telkdama bendraminčius ir darydama įtaką jaunimui. Už tai ji apkaltinta nacionalizmu ir 1958 metais drauge su kolegomis atleista iš Vilniaus valstybinio universiteto Literatūros katedros vedėjos pareigų.
Vėliau ji darbą tęsė Pedagoginiame mokslinių tyrimų institute, o prasidėjus atgimimui buvo pakviesta į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.
Atkūrus nepriklausomybę M. Lukšienė parengė Lietuvos švietimo koncepciją, tačiau Seimas jos nepatvirtino. Nepaisant to, daugelis jos idėjų darė įtaką įgyvendinant švietimo reformą nepriklausomoje Lietuvoje.
