Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Minske pristatyta į baltarusių kalbą išversta moderni „Lietuvos istorija“

Birželio 5-ąją Lietuvos ambasadoje Minske pristatyta į baltarusių kalbą išversta Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio knyga „Lietuvos istorija“, pratęsianti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pradėtą šios knygos vertimų į užsienio kalbas seriją.
Knygos "Lietuvos istorija pristatymo" momentas Lietuvos ambasadoje MInske
Knygos "Lietuvos istorija pristatymo" momentas Lietuvos ambasadoje MInske

Pradėdamas renginį ambasadorius Evaldas Ignatavičius pabrėžė, kad „Lietuvos istorijos“ vertimas į baltarusių kalbą yra svarbus dėl abiejų tautų istorijos bendrumo, ką simbolizuoja pastaruoju metu minimi jubiliejai – 1863-ių metų sukilimo, Oršos mūšio ar kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio.

URM nuotr./Knygos „Lietuvos istorija“ viršelis
URM nuotr./Knygos „Lietuvos istorija“ viršelis

„Lietuvos istorijos“ pristatyme dalyvavo vienas knygos autorių Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, redakcinės kolegijos pirmininkas profesorius Raimundas Lopata ir leidinio vertėjas – filologas, žurnalistas, visuomenininkas Vincukas Večiorka.

Prof. R.Lopata renginio svečiams papasakojo apie knygos kūrimo idėją bei kontekstą, prof. A.Bumblauskas kalbėjo apie skirtingas ir iki šiol daug diskusijų keliančias lietuvių ir baltarusių požiūrio į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę perspektyvas.

Prof. R.Lopata renginio svečiams papasakojo apie knygos kūrimo idėją bei kontekstą, prof. A.Bumblauskas kalbėjo apie skirtingas ir iki šiol daug diskusijų keliančias lietuvių ir baltarusių požiūrio į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę perspektyvas. V.Viačiorka savo ruožtu akcentavo leidinio modernumą, jo svarbą Baltarusijos žmonėms, norintiems geriau pažinti ir Lietuvos, ir savo krašto istoriją.

Diskusijoje pasisakę baltarusių istorikai ir visuomenininkai minėjo, kad knygoje atskleista nemažai Baltarusijoje iki šiol mažai žinomų faktų apie Lietuvą. Pavyzdžiui, apie pokario pasipriešinimą ar Lietuvos diplomatinio atstovavimo Vakaruose tąsą sovietinės okupacijos sąlygomis.

 Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, turime bendrą istoriją, tačiau skirtingus kalbėjimo apie ją būdus, ir tai reikia panaudoti geresniam vienas kitų pažinimui bei prisistatymui Europoje. Diskusijoje kalbėta ir apie efektyvesnį bendrų istorijos bei kultūros paminklų panaudojimą turizmo tikslams, kuriant bendrus maršrutus ir skleidžiant informaciją apie unikalų mūsų paveldą.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?