Šimtmečius aktoriai šlubavo ir kūprinosi, vaidindami tą karalių, tačiau skenavimo rezultatai rodo, kad jo stubure esantį išlinkimą puikiausiai būtų paslėpę drabužiai arba šarvai.
„Ričardo III palaikų tyrimas rodo, kad jam buvo būdinga skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną), ir tai patvirtina, kad šekspyriškasis „kuprotos rupūžės“ pavaizdavimas yra visiškas pramanas. Tai dar vienas įrodymas, kad pjesės, nors ir puikios dramos, dažniausiai yra išmonė, o ne faktas“, – sakė Ričardo III draugijos pirmininkas Philas Stone'as.
„Istorija mums byloja, kad Ričardas III buvo puikus karys. Aišku, jam buvo šiek tiek nepatogu dėl stuburo problemų, o jo išvaizdos nupasakojimai, parašyti dar jam gyvam esant, sako, kad jis „iš asmenybės ir kūno sudėjimo buvo gana patrauklus“ ir kad jis „buvo dailiausias vyras menėje po savo brolio Edvardo IV“, – pridūrė Ph.Stone'as.
Ričardas III, dabartinės Britanijos karalienės Elizabeth II 14-osios eilės senelis, buvo paskutinis mūšyje žuvęs Anglijos monarchas. Jis buvo nužudytas per mūšį prie Bosvorto 1485 metų rugpjūtį.
Jo žūtis žymėjo Rožių karo, pavadinto pagal jame dalyvavusių Lankasterių ir Jorkų giminių heraldinius simbolius, pabaigą bei Tiudorų dinastijos iškilimą.
Istorinėse kronikose rašoma, kad nuogas ir kruvinas karaliaus kūnas buvo atgabentas ant nešulinio arklio į Lesterio miestą vidurio Anglijoje, kur buvo palaidotas nepažymėtame kape pranciškonų vienuolyne.
Tiksli Ričardo III kapo vieta liko nežinoma 500 metų.
Jo palaikai galiausiai buvo atrasti 2012 metų rugsėjį, statant savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę Lesteryje.
Archeologai patvirtino, kad kaulai tikrai priklauso Ričardui III, ištyrę jo DNR, kuri buvo palyginta su karaliaus sesers palikuonių genetine medžiaga. Atpažinti palaikus taip pat padėjo mūšyje patirtų sužalojimų žymės ir stuburo iškrypimo požymiai.