Mokslininkai teigia, kad 500 metų iki Stounhendžo atsiradimo, toje pačioje vietoje buvo dar didesnis ratas iš milžiniškų akmenų, kurio skersmuo buvo apie 91 metrą. Jo viduje buvo laidojamos elitui priklaususios šeimos.
„Radome vyrų, moterų ir vaikų palaikų. Gali būti, kad jie buvo šeimos nariai. Manėme, kad tai – karalių palaikai, bet vėliau supratome, kad žmonės priklausė kiek kitokioms socialinėms struktūroms“, – kalbėjo Londono universiteto profesorius Mike'as Parkeris Pearsonas.
M.Parkeris Pearsonas pridūrė, kad Stounhendžo vietoje rado 63 žmonių palaikus. Manoma, kad jie buvo palaidoti maždaug 3 tūkst. metų pr. m. e. Profesoriaus vadovaujama komanda rado ir įrodymų, kad toje vietoje žmonės kasmet keldavo didžiules puotas.
Iki šiol mokslininkams dar nepavyko atskleisti Stounhendžo paskirties paslapties. O teorijų būta įvairių: nuo ateivių apsilankymo vietos, iki priešistorinės meno galerijos.