Povandeninės archeologijos centro archeologai, tyrinėjantys unikalią polinę gyvenvietę, kuri stovėjo Luokesų ežere virš vandens, jau yra surinkę nemažai archeologinių duomenų ir teigė esą pasiruošę ją atkurti. Tiesa, jie prasitarė, kad daugiau kaip 10 metų trukusius tyrimus ypač apsunkino sudėtingos sąlygos. „Bronzos amžiaus laikų gyvenvietės būstai buvo įrengti ant į dumblą įkastų polių ir ant jų pritvirtintos platformos. Laikui bėgant rąstai supuvo ir kaimo liekanos atsidūrė ežero dugne“, – pasakojo tyrimams vadovaujanti archeologė Elena Pranckėnaitė.
Dėl to, norėdami ištirti ir aprašyti radinius, mokslininkai privalo kasinėjimus atlikti po vandeniu. Ekspedicijos metu archeologai kasdien ežero dugne praleidžia kelias valandas, vėliau surinktus radinius siunčia į Lietuvos ir užsienio šalių mokslo laboratorijas. Nustatyta, kad tiriamoje gyvenvietėje žmonės gyveno maždaug prieš 2,8–2,4 tūkst. metų. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl žmonės kūrėsi virš vandens. Spėjama, kad tokia gyvenvietė galėjo apsaugoti nuo netaikių kaimynų bei laukinių gyvūnų, be to, gyvendami virš vandens mūsų protėviai turėjo geras sąlygas gaudyti žuvis, medžioti vandens gyvūnus bei paukščius.
 |
| Spėjama, kad taip galėjo atrodyti senoji gyvenvietė. |
Muziejus visiems
Ežero dugne mokslininkai aptiko 2,5 tūkst. metų senumo medinių šaukštų, tošinių kibirėlių, virvių bei tinklų fragmentų, irklų, plūdžių. Dumble puikiai išsilaikę daiktai papuoš iš archeologinių fragmentų atkurtą muziejų, kuriame planuojami šviečiamieji projektai, dirbtuvės ir narams mėgėjams skirtas muziejus po vandeniu.
„Vakarų šalyse tokio tipo muziejuose populiaru įrengti asketiškus viešbučius, kuriuose lankytojai gali ne tik pernakvoti nameliuose po kailių antklodėmis, bet ir patys pasiruošti valgiu iš žuvų, riešutų ar kitų senovėje vartotų maisto produktų“, – teigė E.Pranckėnaitė.
Planuojama gyvenvietę atstatyti per keletą metų. Tikimasi, kad užsienyje populiarus istorijos atviro tipo muziejus ras savo vietą ir Molėtų krašte bei papildys jau esančius kultūros ir gamtos lankytinus objektus – Molėtų etnokosmologijos muziejų, observatoriją ir Aukštaitijos nacionalinį parką.
Apie povandeninę archeologiją
Povandeninė archeologija – mokslo sritis, kai narai archeologai, naudodami specialų vandens siurblį, povandeninę fotografavimo, vaizdo bei kitą įrangą pasluoksniui atidengia ir užfiksuoja po vandeniu esančius archeologinius radinius ir objektus. Povandeniniai archeologiniai kasinėjimai yra palyginti nauja archeologijos šaka Lietuvoje. Šiuo metu rimčiausiai tuo užsiima Klaipėdos bei Vilniaus universitetai, pasitelkdami kolegas iš kitų šalių.
Apie Luokesų senovinę polinę gyvenvietę
Luokesų ežeras yra Molėtų rajone, netoli Molėtų miesto. Ežero plotas – 1,04 km2, yra dvi salos, didžiausias gylis – 43,8 m.
Pirmoji polinė gyvenvietė Luokesuose aptikta 2000-aisiais, žvalgant šį ežerą 2001-aisiais aptikta ir antroji. Manoma, kad gyvenvietės buvo įkurtos geležies amžiaus pradžioje ir yra priskiriamos brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Tai pirmosios rastos tokio tipo gyvenvietės Lietuvoje. Tiek tipologiškai (radiniai, statybos būdas), tiek chronologiškai jos yra panašios į gyvenvietes, esančias Lenkijoje, Mozūrų ežeryne.
Luokesų tyrimai atliekami kiekvieną vasarą nuo 2000-ųjų. Tyrimus atlieka Vilniaus, Sautamptono (Jungtinė Karalystė), Oksfordo (Jungtinė Karalystė), Kembridžo (Jungtinė Karalystė), Bazelio (Šveicarija) universitetų mokslininkai.
Šiuo metu jau yra suinventorizuoti visi vertikalūs poliai, nustatytas jų amžius, atlikti geologiniai tyrimai. Taip pat padaryta nuotraukų iš oro bei atlikti žvalgomieji kasinėjimai ežero pakrantėse.
Luokesų ežero gyvenviečių atradimas ir tyrimai yra išskirtiniai Šiaurės Rytų Europoje. Pastaraisiais metais šis objektas sulaukė pasaulio mokslininkų dėmesio. Šalia Molėtų esančio ežero senovės gyvenviečių kompleksas priskirtas prie unikalių Europos archeologijos paminklų. Planuojama šią gyvenvietę siūlyti įtraukti į UNESCO saugomų kultūros vertybių sąrašą.
