Jau 2000 metais povandeninės archeologijos specialistų dėka Luokesų ežere buvo atrastos dviejų gyvenviečių liekanos, kuriose daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų buvo gyvenama ant polių statytuose pastatuose.
Tam, kad galėtų geriau atsakyti į klausimą, kaip Lietuvoje gyveno bronzos amžiaus žmonės, grupė archeologų yra pasiryžusi praleisti valandų valandas po vandeniu, kadangi Luokesų polinių gyvenviečių tyrimas yra aktualus ne tik Lietuvos, bet ir Europos archeologiniam kontekstui plėsti.
Skirtingose Luokesų ežero pusėse išsidėsčiusių gyvenviečių liekanos – tai 1,5–2 metrų gylyje esantys poliai, kurie tiesiog kyšo iš dumblo. Šie unikalūs objektai, menantys net VII-VI amžių pr. Kr., yra tyrinėjami povandeniniais archeologijos metodais, kurių metu gyvenviečių liekanos yra atidengiamos ir užfiksuojamos naudojant specialiai pritaikytą modernią įrangą.
„Luokesų ežero sąlygos yra labai palankios povandeninam darbui: seklumoje gylis nedidelis, o matomumas po vandeniu siekia apie 6–7 metrus“, – sakė povandeninės archeologijos specialistė dr. Elena Pranckėnaitė.
Rezultatai tebestebina ir po 15 metų
Nors per 15 Luokesų ežero ekspedicijos metų ištirta dar tik nedidelė polinių gyvenviečių dalis, tačiau šie tyrimai, kad ir santykinai nedidelės apimties, suteikė vertingos mokslinės informacijos: kuo užsiėmė, ką valgė ir netgi kokius įrankius visam tam naudojo bronzos amžiaus laikotarpiu gyvenę žmonės.
„Kiekvienais metais tyrimų rezultatai yra stebinantys, tiek surastomis materialiomis vertybėmis, tiek ir organinės medžiagos išlikimo laipsniu“, – sakė archeologė.
Pasak dr. Pranckėnaitės, vietiniai gyventojai užsiėmė žemdirbyste, augino naminius gyvulius, medžiojo laukinius gyvūnus ir, žinoma, žvejojo po poline gyvenviete tyvuliuojančiame ežere.
Čia įsikūrę bronzos amžiaus žmonės gyvenvietėje nevykdė jokios išskirtinės veiklos, kuriai būtų reikėję ręsti pastatus, pakeltus nuo vandens paviršiaus ant medinių polių.
Vis dėlto vandens archeologai kol kas negali vienareikšmiškai atsakyti į bene labiausiai smalsumą žadinantį klausimą – kas lėmė, kad šios gyvenvietės buvo pastatytos būtent virš Luokesų ežero paviršiaus.
„Kiekviena polinė gyvenvietė turi savo statymo priežastis, tačiau čia įsikūrę bronzos amžiaus žmonės gyvenvietėje nevykdė jokios išskirtinės veiklos, kuriai būtų reikėję ręsti pastatus, pakeltus nuo vandens paviršiaus ant medinių polių“, – paaiškino povandeninės archeologijos specialistė.
Sunkiausias etapas – vis dar priešakyje
Iškilus laikiniems sunkumams ar sprendžiant bet kokias kliūtis, Luokesų ekspedicijos dalyviai susilaukia įvairaus tipo pagalbos.
„Daugelį metų tyrimai buvo vykdomi bendradarbiaujant su užsienio mokslo institucijų darbuotojais, kurie dalinosi savo ilgamete patirtimi ir žiniomis, taip padėdami spręsti tam tikrus metodinius uždavinius“, – pasakojo archeologė.
Neabejingi šiai ekspedicijai išlieka ne tik Lietuvos archeologai, įvairių sričių specialistai bei atitinkamos institucijos, tačiau ir vietiniai gyventojai. „Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Molėtų rajono savivaldybė ir Luokesos apyežerio gyventojai prisideda prie iškilusių sunkumų sprendimo“, – sakė dr. Pranckėnaitė.
Tačiau daugiausiai pagalbos pareikalausiantis etapas vis dar priešakyje, kadangi Luokesų ežero ekspedicijos dalyviai ateityje tikisi rekonstruoti atrastą gyvenvietę bei jos vietoje įkurti muziejų.
„Tikimės, kad šio archeologinio komplekso tyrimai bus naudingi net tik istorijos pažinime, bet ir bus pristatyti plačiajai visuomenei aiškiu, moksliniais duomenimis paremtu materialiu pavidalu. Šių gyvenviečių archeologine medžiaga paremtas modelis-muziejus galėtų tapti išskirtiniu kultūrinio turizmo objektu”, – pasakojo archeologė.
