Karo pabaigoje šis valdininkas – Franzas Josefas Huberis – kuris SS, sukarintoje nacių organizacijoje, taip pat turėjo generolo lygiui prilygstantį rangą, vadovavo vienam didžiausių Gestapo skyrių, veikusiam visoje Austrijoje ir turėjusiam įtakos žemyno rytuose.
Po to, kai naciai perėmė Vienos valdymą, jo pajėgos glaudžiai bendradarbiavo su Adolfu Eichmannu vykdant suimtųjų trėmimus į koncentracijos ir mirties stovyklas.
Galų gale A.Eichmannui buvo įvykdyta mirties bausmė už jo vaidmenį koordinuojant milijonų žydų nužudymus. Kitą sekmadienį sukanka 60 metų nuo jo teismo, vykusio Jeruzalėje, pradžios.
Tačiau F.J.Huberiui niekada nereikėjo slėptis ar bėgti į užsienį, kaip tai darė daugelis kitų aukščiausių Trečiojo Reicho vadų.
Paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius jis praleido gimtajame Miunchene su šeima, neslėpdamas savo tapatybės. Atrodo, kad šį keistą imunitetą nuo teisingumo galima paaiškinti tuo, kad šis žmogus buvo labai naudingas šaltojo karo konfliktų metu vykdytose šnipinėjimo operacijose.