„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nagasakis mini 75-ąsias atominio bombardavimo metines

Japonijos Nagasakio mieste sekmadienį minimi 75-eri metai nuo tada, kai amerikiečiai ant miesto numetė atominę bombą, tačiau dėl koronaviruso pandemijos minėjimo renginius teko riboti.
Nagasakio atominio bombardavimo aukų paminėjimas
Nagasakio atominio bombardavimo aukų paminėjimas / „Scanpix“ nuotr.

Nagasakis su žeme buvo sulygintas praėjus trims dienoms po to, kai atominė bomba buvo numesta ant Hirosimos. Tuomet Japonija tapo vienintele pasaulio šalimi, patyrusia atominį bombardavimą.

Ankstų sekmadienio rytą žmonės rinkosi į aukoms atminti surengtas pamaldas netoli bombardavimo vietos esančioje Urakamio katedroje. Kiti dalyvavo atminimo ceremonijoje Taikos parke.

Dalyvių skaičius buvo sumažintas iki maždaug dešimtadalio to, kiek jų buvo pernai. Ceremonijos buvo tiesiogiai transliuojamos internetu japonų ir anglų kalbomis.

88 metų Terumi Tanaka išgyveno Nagasakio bombardavimą. Tuomet jam buvo 13 ir jis buvo savo namuose ant kalvos. Jis labai gerai pamena tą akimirką, kai viskas po šviesos blyksnio pabalo, o taip pat viską, kas buvo po to.

„Mačiau daugybę smarkiai apdegusių ir sužalotų žmonių, evakuojančių ... žmones, kurie jau buvo mirę slėptuve paverstoje pradinėje mokykloje“, – neseniai duodamas interviu agentūrai AFP sakė T.Tanaka, tuomet praradęs dvi tetas.

Atominį bombardavimą išgyvenęs vyras mano, jog „privalome atsisakyti atominių ginklų, nes nenorime, kad jaunesnės kartos patirtų tą patį“.

T.Tanaka taip pat mano, kad žmonės per daug nusiramino ir mano, kad atominiai ginklai daugiau niekada nebus panaudoti.

„Žmonės šiuo metu turi maždaug 13 tūkst. atominių bombų. Mūsų klausimas yra, kaip, po galais, mes tai leidome? Ar žmonės mano, kad jos niekada nebus panaudotos? Negali to žinoti, tikrai negali to žinoti“, – sakė vyras.

Atminimo ceremonijos Japonijoje vyksta nerimaujant dėl Šiaurės Korėjos keliamos atominės grėsmės bei augančios įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos dėl daugybės klausimų, įskaitant saugumą ir prekybą.

Pirmąją atominę bombą JAV ant Hirosimos numetė 1945 metų rugpjūčio 6 dieną. Tuomet žuvo apie 140 tūkst. žmonių. Į šį skaičių įtraukti ir tie, kurie išgyveno patį sprogimą, tačiau netrukus mirė nuo radiacijos poveikio.

Po trijų dienų JAV numetė plutonio bombą ant Nagasakio. Tuomet žuvo 74 tūkst. žmonių.

O 1945 metų rugpjūčio 15 dieną Japonija paskelbė apie savo kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare.

JAV niekada nesutiko su Japonijos reikalavimu atsiprašyti dėl nekaltų žmonių žūties per atominius bombardavimus, kurie, kaip mano daugelis Vakarų istorikų, buvo būtini, kad būtų greitai nutrauktas karas ir išvengta žemyninės invazijos, kuri būtų buvusi dar brangesnė.

Kiti mano, kad šie bombardavimai buvo nereikalingi ir net laiko juos eksperimentiniais žiaurumais.

2016 metais JAV prezidentas Barakas Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu Amerikos prezidentu, apsilankiusiu Hirosimoje. Jis neatsiprašė dėl atakos, tačiau apkabino išgyvenusiuosius ir paragino kurti pasaulį be atominių ginklų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“