„Deklaravo, kad ji turi būti demokratinė, seiminė. Jie buvo ištikimi demokratinėms idėjoms ir 1922 m. konstitucijos dvasiai“, – aiškina istorikas D.Juodis.
Nauji duomenys griauna visą informaciją apie deklaracijos pasirašymo faktą ir suteikia pagrindo perrašyti istorines datas.
„Žiūrėdamas archyve, tarp Tauro apygardos partizanų dokumentų, netikėtai pamačiau tą būtent BDP deklaraciją nr. 2, kurios pavadinimo neperskaitęs pagalvojau – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija, bet kažkaip data ne ta ir pavadinimas ne toks“, – apie atradimą pasakoja istorikas.
Šiuo netikėtu atradimu ir prasideda tikrasis istorijos detektyvas, mįslė, kuri įpainioja į netiksliai įvardytų datų verpetą. Taigi pirmoji deklaracija nėra ta, kuri buvo pasirašyta 1949 m.
„Populiariojoje literatūroje paprastai parašoma – bunkeryje susirinko partizanai, vadai, parašė, atspausdino ir visi pasirašė. Bet istorijoje yra toks faktas, kad niekas neatsiranda lygioje vietoje. Visos brandžios mintys turi subręsti per daugelį metų“, – tikina D. Juodis.
Istorikas siūlo atidžiau įsiskaityti į mums jau žinomą 1949 m. deklaraciją. Joje yra aiškiai nurodyta, iš kur ateina dokumente suformuotos mintys. O tie nurodymai yra iš prieš tai buvusių pareiškimų, davusių pagrindą šiai deklaracijai atsirasti.
„Deja, kas pasirašė, nė vienas neišgyveno to laikotarpio, bet bent du iš jų, t. y. Jonas Žemaitis-Vytautas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, buvo suimti. Jei mes pažiūrėtume į jų tardymo protokolus, jie nurodo, kad prieš tai jau buvo kitos deklaracijos ir jie jas adaptavo esamai situacijai“, – naują informaciją paaiškina istorikas.
Nusikelkime į 1946 m., kai pavasarį kūrėsi Dainavos apygarda, vienijosi keli partizanų centrai. Tų metų balandžio 23 d. pasirašoma Lietuvos partizanų vadų deklaracija.
„Jos iniciatorius buvo Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvęs Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, ir šią deklaraciją pasirašo bent šeši asmenys“, – sako D.Juodis.
Lietuvos partizanų vadų deklaracija skelbia, kad „1946 m. balandžio mėnesio 23 d. Lietuvos partizanų vadai, paėmę vadovauti lietuvių tautos kovoms bolševikų išplėštai nepriklausomybei atstatyti ir vadovaudamiesi tautos valia, pripažino esant būtina paskelbti lietuvių tautai ir kitoms tautoms bei užsienio valstybėms principus, pagal kuriuos atstatytoji Lietuva turėtų ateityje tvarkytis, ir kuriuos Lietuvos ginkluotieji partizanai, visos tautos padedami, saugos ir visomis priemonėmis rems“.
Istorikas D.Juodis pasakoja, kad ši deklaracija buvo atspausdinta partizanų laikraščiuose, o originalas greičiausiai neišliko, nes jis nėra rastas. Tai buvo pirmas deklaracijos etapas, o iki plačioje istorijoje minimos 1949 m. deklaracijos buvo ne vienas anksčiau pasirašytas partizanų dokumentas.
