„1944-aisiais, tiesa, tada mes net nenusileidome“, – atsako amerikietis.
Šis senas anekdotas neblogai iliustruoja, kaip skirtingos kartos pamena ir supranta istoriją bei mus supantį pasaulį. Kartais, jauni žmonės mano, kad jų gyvenimas yra unikalus, nepakartojamas, nesėkmės didžiausios, lūkesčiai vieninteliai „tikri ir svarbūs“, o jau nuotykiai, vakarėliai... kur jau ten tiems tėvams ar seneliams. Jeigu kalbėsime apie karo laikotarpį, apskritai – „bėgi, krenti, šauni, slepiesi nuo bombų, o jeigu pavyksta iš dalinio virtuvės nukniaukti kokį dešrigalį – va ir visas nuotykis“.
1943-ųjų rugsėjį, vienoje viloje Kaire (Egiptas) susitiko linksma ir išskirtinė kompanija. „Kuo ji tokia išskirtinė?“, paklaustų skaitytojas. Tuoj pat apie tai papasakosiu.
Williamas Stenlis Mossas, gimė Japonijoje, Jokohamos mieste, „baltosios“ emigrantės iš Rusijos ir britų verslininko šeimoje, kuri vėliau persikėlė į Angliją. Pabaigęs mokslus, 18-metis iškeliavo pamatyti pasaulio – kurį laiką gyveno Latvijoje, nedideliame rąstiniame namelyje jūros pakrantėje, prieš prasidedant karui nukeliavo į Švediją ir iš ten jachta grįžo į gimtinę. Britanijai reikėjo karių – Williamas kovoja su vokiškuoju Rommelio „Deutsches Afrikakorps“ – ekspedicinėmis nacių pajėgomis Šiaurės Afrikoje. 1943-aisiais tampa „Special Operations Executive“ (SOE) dalimi. Williamas ir išsinuomoja minėtą vilą.