Nors ne kartą kildavo diskusijų dėl sovietinių paminklų, akmenų ir antakapių likvidavimo ar perkėlimo kitur, vieningas sprendimas priimtas taip ir nebuvo. Dabar, Rusijai vykdant karinę agresiją Ukrainoje, Lietuvoje vėl kilo diskusijos dėl sovietinės praeities reliktų reprezentatyviausiose šalies vietose – Vilniaus Žaliąjį tiltą, Biržus, Druskininkus, Palangą, Trakus ir dar daugybę kitų Lietuvos vietų „puošiančių“ sovietinių paminklų likimo klausimas iškilo dar kartą.
Trakų rajono savivaldybė rugpjūčio 26 dieną Trakų rajone stovėjusį paminklą žuvusiems stribams ir enkavedistams nukėlė ir išvežė į Grūto parką. Tačiau panašių paminklų Lietuvoje dar liko ne vienas ir ne du, vieni iš pavyzdžių – paminklai sovietiniams kariams prieš Raudonės pilį ir Palangos bažnyčią.
Politinis klausimas
Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas teigė pritariantis, kad sovietinių karių paminklai neretai stovi ten, kur jiems yra ne vieta: „Iš visuomenės dėl šio paminklo nesame gavę jokių prašymų ar skundų. Tačiau, mūsų manymu, sovietinių karių kapinės, kurios įrengtos parkuose, prie visuomenei reikšmingų vietų, turėtų būti tikrai ne toje vietoje.“
Mūsų manymu, tarybinių karių kapinės, kurios įrengtos parkuose, prie visuomenei reikšmingų vietų, turėtų būti tikrai ne toje vietoje, – teigė V.Narbutas.
Paklaustas, kokių veiksmų turėtų imtis visuomenė, kad būtų pradėtas nagrinėti klausimas, ką daryti su vienu ar kitu paminklu, V.Narbutas atsakė, jog visų pirma to turėtų imtis savivaldybės.
„Tokius sprendimus turi siūlyti savivaldybė, aišku, derindama su departamentu. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti priimtas politinis sprendimas, tai ne valdininkų klausimas. Politikai turi kreiptis į Rusijos ambasadą, ieškoti kokio nors sprendimo“, – kalbėjo Tauragės teritorinio padalinio vedėjas.
Jis taip pat minėjo, kad 2014 metų rugsėjį tiek departamente, tiek Seime vyks posėdžiai, kurių metu bus keliamas ir sovietinio laikotarpio paminklų klausimas. „Manau, kad jie kokį nors sprendimą priims“, – teigė V.Narbutas.
Niekam niekada neužkliuvo
Raudonės seniūnas Č.Meškauskas teigė, kad sovietinio kario paminklas vietiniams gyventojams niekada nekėlė jokių abejonių ar diskusijų. „Šis klausimas niekada nebuvo svarstytas. Paprasčiausiai nei mums, nei mūsų gyventojams jis iki šiol neužkliuvo. Gal mes jau pripratom prie jo“, – svarstė seniūnas.
Č.Meškauskas pasakojo, kad prie minėto paminklo dažnai būna gėlių, aišku, jas deda ne vietiniai, o iš svetur atvykstantys žmonės: „Prieš kelerius metus čia buvo atvažiavusi vieno kario iš Ukrainos sesuo. 16-os metų vaikinas išėjo į karą ir negrįžo. Sesuo gavo iš motinos paliepimą surasti kapą, ji ieškojo net per ambasadą.“
Na, nemanau, kad tai yra koks nors įžeidimas. Toks buvo istorijos tarpsnis – nei viena, nei kita pusė savo noru į tą karą nėjo, – sakė Č.Meškauskas.
Raudonės seniūnas neneigė, kad kapinės yra viena, o sovietinio kario paminklas – visai kas kita. „Aišku, kapinės turi likti, o tas paminklas... Nežinau, negalėčiau dabar ko nors konkrečiai pasakyti. Tai juk ne privatus reikalas, dėl tokių dalykų reikėtų bendruomenės susitikimuose iškelti diskusiją“, – kalbėjo Č.Meškauskas, pabrėžęs, kad per 30 gyvenimo Raudonėje metų nėra girdėjęs iš vietinių nusiskundimų dėl minėto paminklo.
Akis jau priprato
Vietiniai gyventojai jau priprato prie didžiulio sovietinio kario skulptūros pilies panosėje, tačiau ar taip pat natūraliai ji atrodo turistams ar su ekskursija atvykusiems mokiniams? Gal tokio pobūdžio „kultūros objektams“ reiktų įvesti bendrą kiek santūresnį ženklinimą arba bent jau šalia prikalti ir lentelę su paaiškinimu?
„Nesiryžčiau sakyti nei taip, nei kitaip. Pasikartosiu, kad reikia atsiklausti bendruomenės. Galėčiau pakalbėti su seniūnaičiu, matysime, ką žmonės sakys. Šiaip tas kapines, tą paminklą tvarko ir dažo Rusijos ambasada, jie juo rūpinasi“, – dėstė Č.Meškauskas.
Paklaustas, ar tokių sovietų karių paminklų toleravimas nėra mūsų visuomenės ir tų, kurie kovojo už šalies laisvę, įžeidimas, Č.Meškauskas teigė taip nemanantis. „Na, nemanau, kad tai yra koks nors įžeidimas. Toks buvo istorijos tarpsnis – nei viena, nei kita pusė savo noru į tą karą nėjo. Juk tie kariai ėjo ne savo noru“, – teigė Raudonės seniūnijos vedėjas.
Seniūnas taip pat tikino, kad artimiausių susitikimų metu šį klausimą pateiks gyventojams, bendruomenei – jis bus apsvarstytas.
Kapinių zona – neliečiama
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ grupės pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas pritarė, kad tokie paminklai visuomenei sukelia neigiamų emocijų, tačiau teigė nelabai įsivaizduojantis, kad tokio tipo paminklai būtų perkeliami kitur: „Net jei sakysime, kad antkapiai viena, o tas paminklas kita – vis tiek jis kapinių teritorijoje ir yra traktuojamas kaip antkapis.“
O Lietuvoje tokia politika, kad kapinės, kas ten bestovėtų, yra neliečiamos, – teigė A.Anušauskas.
Prieš 7 metus Talino centre stovėjęs bronzinis karys kartu su ten palaidotais palaikais buvo perkeltas į Estijos sostinės kapines, kodėl Lietuva negali priimti tokių sprendimų?
„Estija taip pasielgė vieninteliu atveju, nes tai buvo mieste centre. Aišku, pas mus yra atvejų, kai toks karys stovi miesto centre, bet susiduriame su atvejais, kai ten palaidota dešimtys ar net šimtai žmonių. O Lietuvoje tokia politika, kad kapinės, kad ir kas ten stovėtų, yra neliečiamos“, – kalbėjo Seimo narys.
A.Anušauskas, kaip ir Č.Meškauskas, tokių paminklų kapinėse toleravime neįžvelgė nepagarbos už Lietuvos laisvę kovojusiems žmonėms: „Dauguma tokių paminklų, kurie buvo ne kapinėse, yra nuimti. O tai – kapinės, nuvažiuokit į Kauno kapines ir pažiūrėkit. Ten vienose kapinėse palaidoti ir nepriklausomos Lietuvos kariai, ir sovietiniai kariai, ir vokiečių kariai, ir KGB darbuotojai – visi. Taigi šiuo atveju atskirti, atsiriboti nuo tos istorijos nelabai išeina. Ji paliko savo ženklus. Kalbu konkrečiai apie kapines ir, manau, kad šitu klausimu su istorija mum reikia susitaikyti.“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys teigė, kad kol kas viena geriausių išeičių būtų prie tokio tipo paminklų pridėti paaiškinimus, kurie turistams, moksleiviams ir kitiems besilankantiems paaiškintų, kaip ir kodėl jis čia atsirado.
