Sudėti į kartono dėžutes, jie palaidoti 20 kv.m duobėje. Kaip rašoma Panevėžio savivaldybės pranešime spaudai, bendro kapo duobę pašventino ir už mirusiuosius pasimeldė Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Romualdas Zdanys. Perlaidojant palaikus dalyvavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, Kultūros paveldo skyriaus, VšĮ Kultūros paveldo akademijos specialistai, miesto bendruomenės nariai.
Žmonių kaulai privačiame Senamiesčio g. 72A sklype (kuris ribojasi su pirmosios miesto bažnyčios ir kapinių teritorija) vykdant statybos darbus aptikti 2009 m. Statybos buvo sustabdytos.
2011 m. Senamiesčio g. 72A atlikti detalūs archeologiniai tyrimai. 402,45 kv. m plote rasti 252 žmonių palaikai ir daug pavienių kaulų, apie 500 įvairių radinių. Archeologai nustatė, kad visi jie – XVI a. pr.–XVII a. pirmosios pusės.
2012 m. siekiant išsiaiškinti, ar žmonių palaikų nėra ir rytinėje pirmųjų miesto kapinių dalyje, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Neradus palaikų rastieji čia ir perlaidoti. Tam leidimą Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys davė rugsėjo mėnesį.
Apie 500 radinių perduota Kraštotyros muziejui.
Savivaldybė palaikų archeologiniams tyrimams ir perlaidojimui, radiniams restauruoti skyrė 48 tūkst. Lt.
Pirmoji Panevėžio miesto bažnyčia pastatyta 1507 m. Remiantis istoriniais duomenimis, kapinėse žmonės paskutinį kartą buvo laidojami 1843 m. Po II pasaulinio karo visos buvusių kapinių žymės panaikintos. 1967 m. šiame plote pastatytas lopšelis-darželis. Šiuo metu čia įsikūręs M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertų skyrius.
