„Partizanų Lietuva“ pirmiausia kalba apie laisvą Lietuvą idėjų, darbų ir jausmų lauke. Įsakymuose ir šventiniuose sveikinimuose laisvės kovotojai ne kartą pabrėžė, jog okupuotame krašte laisvė išsaugota tik šaltuose bunkeriuose ir rėmėjų sodybose. 1948 m. pradžioje Kęstučio apygardos leidinyje „Laisvės varpas“ sveikinant Vasario 16-osios proga skelbiama: Vien tik narsieji partizanai šią didžiąją Tautos šventę švęs laisvi ir iškilmingai.
Taigi apie laisvę, kaip aukščiausią tautos ir valstybės vertybę, yra šis projektas. Nei karas, nei laisvė neturi senaties termino, tad klausimas, ar tai vis dar aktualu, šiandien neturėtų kelti abejonių.
Sudėtingiausiomis sąlygomis partizanai, jų rėmėjai ir ryšininkai saugojo ir tęsė pirmosios Lietuvos Respublikos tradiciją. 1949 metų vasario 1 d. prie Radviliškio susitiko aštuoni visos Lietuvos partizanų vadai, susivienijo ir įkūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai – skelbė 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija. Ši neginčijama politinė partizanų pergalė prilygsta 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktų svarbai.
Konspiracija, neįtikėtinas atsargumas, kiekvieno žingsnio planavimas. Anuomet Vyriausiosios partizanų vadovybės nariai buvo tapę pačiais slapčiausiais partizanais. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl apie vadovybę žinome ganėtinai mažai, kodėl stokojame vadų bunkerių ir kitų reikšmingų vietų. Dėl daugelio priežasčių partizanų Lietuva šiuolaikinei visuomenei yra nepažinta ir, deja, neretai net svetima.
Minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį ir 70-ąsias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos metines laisvės kovų įamžintojai siekia pabrėžti, kad partizaninio karo istorija – tai tiltas tarp Lietuvos anuomet ir šiandien. Pagrindinė projekto gija – daugiaetapis žygis pėsčiomis per Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Žemaitiją. Žygeiviai pakeliui į Radviliškio kraštą, kuriame 1949 m. vasarį įvyko reikšmingiausias partizanų vadų susitikimas, Lietuvą pamatys tokią, kokią ją matė kovotojai už laisvę.
Specialiai projektui išleistu Žygio vadovu (sud. Vykintas Vaitkevičius) organizatoriai siekia kaip įmanoma artimiau žygeivius ir būsimus pavienius keliautojus supažindinti ir vesti per vietas, kurios mena partizanų vadų kelionę. Žygio – jis suskirstytas į 12 ruožų nuo 15 iki 24 km – vadove aprašyta 70 partizaninio karo paveldo vertybių (26 mena istorinę partizanų vadų kelionę į susitikimą), 17 kitų istorinių, 9 archeologinės, 9 mitologinės vietos ir 4 muziejai – iš viso 109 lankytinos vietos. Daugelio jų koordinatės ir aprašai skelbiami pirmą kartą.
Partizanų vadų kelionę pakartojantis, į 12 ruožų suskirstytas žygis jau prasidėjo Anykščių apylinkėse (tai Rytų Lietuvos srities atstovų kelio pradžia). Jau šį šeštadienį jis ves Miežiškių, Panevėžio, toliau – Šeduvos ir Radviliškio link ir vyks kas antrą šeštadienį; spalio 27 d. žygeiviai persikels į Kalesninkų mišką prie Alovės, Alytaus r. (tai Pietų Lietuvos srities atstovų kelio pradžia), keliaus pro Punią, Šilavotą, Kazlų Rūdą, Šakius, Skirsnemunę, Paupį (čia prisijungė Vakarų Lietuvos srities atstovai), Viduklę, Lyduvėnus, Tytuvėnus, Šiaulėnus iki Daujočių kaimavietės, kurią numatyta pasiekti 2019 m. vasario 2 d. Partizanų vadai ten buvusioje rėmėjo Kazimiero Kemeklio sodyboje susitiko lygiai prieš septynias dešimtis metų. Vasario 16-ąją paskutinioji žygio atkarpa jungs Daujočius su Varnioniais, Petrošiais, Legečiais, Balandiškiu ir Minaičiais – Romuva vadinta Prisikėlimo apygardos štabo būstine.
Pakartoti jų kelionę iš Aukštaitijos ir Dzūkijos – tai tarsi pėdsekiams sekti paskui istorijos nuotrupas. Tikime, kad įveikdami šį sudėtingą kelią bent maža dalimi atsidėkojame visiems kovojusiems. Nešdami „Partizanų Lietuvos“ žinią, su pasididžiavimu tariame AČIŪ miško broliams, sudėtingiausiomis sąlygomis negailėjusiems jėgų ir gyvybės kovoje dėl Lietuvos laisvės!
Visus žygius dvylikoje savivaldybių lydės kultūriniai renginiai: paskaitos, koncertai, vaidinimai, konkursai. Pirmasis jų jau įvyko: jaukus ir linksmas susitikimas su partizanu Jonu Kadžioniu-Bėda nepaliko abejingų. Antrasis įvyks jau rytoj (penktadienį) Šilagalio kultūros centre (Panevėžio r.). Renginio pradžia 17 val. 30 min. Atvykusių laukia rež. Justinio Lingio filmo apie Panevėžio krašto laisvės kovotojus peržiūra, kultūros istorikės Ievos Šimanauskaitės paskaita apie simbolių reikšmę, pogrindžio dirbtuvės, partizaniškas šiupinio virimas ir naktišokiai. Visą tai ir dar daugiau galima sekti facebook paskyroje „Partizanų Lietuva“.
Projektą organizuoja Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Pėsčiųjų žygių asociacija. Globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą remia UAB „Mokas iT“, UAB „Manjana“ ir geri diedukai (taip partizanai savo ūkinėse apyskaitose įvardindavo nežinomais norinčius likti rėmėjus).
