Šiaulių apygardos administraciniame teisme vakar vis tiek buvo nagrinėjamas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje Vasilijaus Popovo pareiškimas, kuriuo teismo prašoma panaikinti 2009 metų rugpjūčio 27 dienos Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Lietuvos laisvės kovų didžiavyrio, kraštiečio, buvusio Raseinių gimnazijos gimnazisto – Jono Žemaičio atminimo įamžinimo, Raseinių „Žemaičio“ gimnaziją nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos pervadinant „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“ ir panaikinti Valstybinės įmonės registrų centre įregistruotą pavadinimą „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“. Teismas V.Popovo pareiškimą atmetė.
Jis tvirtino, kad tokį pareiškimą teismui įteikė tik todėl, kad gavo neigiamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadą – „mokyklos pavadinimas „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“ neregistruotinas“.
„Kadangi šis reikalas buvo labai politizuojamas, buvau skundžiamas net premjerui, tad išvakarėse atsiėmiau pareiškimą teismui, nors mano priedermė, remiantis kalbos ekspertų išvadomis, prižiūrėti, kaip suteikiami vardai gatvėms ar mokykloms“, – vakar LŽ sakė V.Popovas. Jis tvirtino, kad tokį pareiškimą teismui įteikė tik todėl, kad gavo neigiamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadą – „mokyklos pavadinimas „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“ neregistruotinas“. „Suprantu visus politinius niuansus, tačiau aiškintis dėl teisės aktų painiavos kažkodėl turiu vienas“, – apgailestavo V.Popovas, kuriam buvo prikaišiojamas „atvirai deklaruojamas nelojalumas Nepriklausomos Lietuvos valstybei, Vyriausybės programai ir Seimo priimtiems teisės aktams dėl istorinės atminties įamžinimo ir istorinio teisingumo Lietuvoje atkūrimo“.
Raseinių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi gausybe teisės aktų (Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio–Vytauto, gynybos pajėgų vado generolo Adolfo Ramanausko–Vanago ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo“, Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino 2008 metų balandžio 7 dienos kreipimusi į Raseinių rajono savivaldybę „Dėl Lietuvos partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio–Vytauto įamžinimo“, 2009 metų kovo 12 dienos Seimo deklaraciją „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“, politinių kalinių ir tremtinių prašymais), pakeitė buvusios „Žemaičio“ gimnazijos pavadinimą.
Antivalstybiška pozicija
V.Popovo veiksmai sukėlė platų atgarsį visuomenėje. Istorikas, generolo J.Žemaičio gyvenimo tyrinėtojas Romas Batūra, gindamas teisę į gimnazijos pavadinimą, pripažįsta, kad atvejis unikalus, tačiau iš principo neprieštarauja „Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklėms“. „Šis „prezidento“ titulas aplaistytas partizanų krauju, simbolizuoja didvyrišką kovą su okupacija, Lietuvos laisvės siekį – unikalaus atvejo nenumatančios taisyklės negali būti keliamos virš aukščiausių istorinių, moralinių vertybių, jas formaliai neigti yra amoralu ir antivalstybiška“, – mano R.Batūra.
Raseinių savivaldybės tarybos ketinimą visokeriopai sveikintinu vadino Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas, jis priminė, kad prezidento Jono Žemaičio atvejis išties skiriasi nuo kitų Lietuvos prezidentų, kurių vardai tvirtai įsišakniję Lietuvos viešojoje erdvėje ir istorinėje tradicijoje, todėl praleidus jo kaip prezidento titulą gimnazijos pavadinimas neatliks savo šviečiamosios ir auklėjamosios funkcijos. Be to, VLKK nustatyta tvarka yra stilistinio bei rekomendacinio pobūdžio, todėl jokios kalbos klaidos pavadinus gimnaziją "Prezidento Jono Žemaičio" vardu neįvyks. "0 tais atvejais, kai kalbos taisyklės nepažeidžiamos ir kalbos dvasiai nenusižengiama, taisyklės turi tarnauti prasmei, o ne prasmė aukojama taisyklėms, kurias priimant nebuvo numatyti tokie unikalūs atvejai, kaip dabartinis", – teigė M.Adomėnas.
Dar kategoriškesni buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atstovai priminę ištrauką iš 1953–ųjų gegužės 26 dienos SSKP CK nutarimo „Lietuvos SSR klausimu“: „Savo pranešime Lavrentijus Berija pabrėžė, kad Lietuvos pogrindžiui vadovauja buvęs buržuazinės Lietuvos kariuomenės kapitonas Jonas Žemaitis, pogrindyje išrinktas Lietuvos prezidentu.“ Politiniai kaliniai piktinosi – „tai aršiausio lietuvių tautos priešo ir galingiausios tuometės imperijos diktatoriaus pripažinimas, įvardytas istoriniuose dokumentuose. Popovų ir smetonienių pilietiškumas gerokai atsilieka nuo Lavrentijaus lygio, net Seimo paskelbtais jubiliejiniais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“.
Taisyklės pančiuose
Didžiausia šios istorijos „kaltininkė“ VLKK pirmininkė Irena Smetonienė tvirtino supranti emocinę ir politinę šio reikalo esmę, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal kurią suteikiami vardai mokymo įstaigoms, esanti svarbesnė. „Tai ne kalbinis klausimas, nes kalbai nieko neatsitiks, tačiau jokių išimčių nesu linkusi suteikti“, – tvirtino VLKK pirmininkė ir priminė, kad jau egzistuoja Ukmergės Antano Smetonos, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos, Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla. Be „prezidentinių“ pažyminių. Taip esą turėtų vadintis ir Jono Žemaičio gimnazija, o neišmanėliams apie šį prezidentą galima plačiau paaiškinti kitais būdais. Pasak I.Smetonienės, įvairovė pavadinimuose lemia įvairias keistybes, nukenčia registrų sistema. Yra buvęs atvejis, kai vieną Maironio vardo mokyklą norėta vadinti prelato vardu, nors jai asmeniškai Maironis labiau sietinas su poezija.
„Gaila, kad teismas neįvyko, man būtų buvęs įdomus jo sprendimas“, – vakar sakė I.Smetonienė. O V.Popovas sakė siūlysiąs Saulėlydžio komisijai naikinti VLKK, jei jos rekomendacijos visiškai nereikšmingos.
