1917-aisiais Vokietijoje pagamintą minų medžiotoją Lietuva įsigijo 1927-aisiais. Birželį jis iškilmingai sutiktas Klaipėdos uoste.
Laivas, kuris naudotas ir kaip mokomasis karo laivas, suteiktas tuomečio prezidento Antano Smetonos vardas.
Teigiama, kad Lietuvos vyriausybė laivą įsigijo už 289 tūkst. Lt. Laivui teko pasienio apsaugos funkcijos, tačiau kovai su kontrabandininkais jis pasirodė esąs ne itin tinkamas: ir lėtas, ir iš tolo puikiai girdimas, matomas pro kaminus kylantis juodas dūmas.
62 metrų ilgio laivas galėjo talpinti 72 žmones. Teigiama, kad per valandą šis laivas sudegindavo apie 1 toną anglių ir galėjo išvystyti maždaug 18 jūrmylių per valandą greitį. Skaičiuota, kad per trejus metus laivo eksploatacija Lietuvai galėjo kainuoti apie 1 mln. Lt. Dėl to tuometė Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos.
1927-ųjų lapkritį laivas pateko į audrą ir nesugebėjo grįžti į Klaipėdos uostą. Pasibaigus anglies atsargoms buvo kūrenama, kas pakliuvo. Nesugebėjęs sugrįžti laivas įplaukė į Dancingo uostą. Sugrįžus laivas buvo ilgai remontuojamas, o kapitonas A.Daugirdas buvo atleistas.
Kai buvo įkurtas karo laivynas, „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu.
1935-ųjų spalio 26 d. „Prezidentas Smetona“ pirmą kartą išplaukė į jūrą su Lietuvos karinio laivyno vėliava.
1940-aisiais, Lietuvą okupavus sovietams, laivas pervadintas „Pirmūnu“, vėliau „Korall“ ir perduotas TSRS kariniam laivynui.
1941-ųjų sausį laivas stipriai nukentėjo nuo povandeninio vokiečių laivo torpedos ir paskendo Suomių įlankoje. 2009-aisiais Klaipėdos universiteto mokslininkai su estų Jūrų muziejaus istorikais jūros dugne, maždaug 80 m gylyje, aptiko laivą.
Rugpjūčio 1 d. Jūrų muziejuje bus atverta paroda „Su pirmojo prezidento vardu“, skirta kariniam laivui. Bus eksponuojamos autentiškos, dar niekur neskelbtos fotografijos, atkurtas to meto laivo prezidentinės kajutės interjeras.
