1922 m. rugpjūčio 11 d. Seimui priėmus Lietuvos banko steigimo įstatymą, lito įvedimo darbai dar labiau paspartėjo. Banko valdytoju prezidentas Aleksandras Stulginskis paskyrė prof. Vladą Jurgutį. Jo rūpesčiu rugpjūčio 27 d. įvyko steigiamasis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas, o po dviejų dienų (rugpjūčio 29 d.) buvo pasirašyta sutartis dėl litų banknotų spausdinimo su Andreso Hasės spaustuve Prahoje. Sukurti litų banknotų dizainą Lietuvos banko valdyba patikėjo dailininkui Adomui Varnui.
 |
| Stanislovo Sajausko nuotr. / 100 000 Lt banknoto projektas |
Laikinieji banknotai
A.Varno suprojektuotų banknotų gamyba Prahoje užtruko. Auksinų (ostmarkių) infliacija kasdien sparčiai didėjo, todėl buvo nutarta skubos tvarka įvesti laikinuosius popierinius banknotus. Pirmųjų lietuviškų pinigų projektus sukomponavo (prie spaustuvėje turėtų piešinių ir ornamentų priderino lietuviškus tekstus ir Vytį) A.Varnas, o spaustuviniu būdu pagamino Oto Elsnerio spaustuvė Berlyne. Buvo išspausdinti 1, 5, 20 ir 50 centų bei 1 ir 5 litų banknotai. Juose nurodyta, kad tai – Lietuvos banko laikinasis banknotas, išleistas 1922 m. rugsėjo 10 d. Kaune. Pirmojoje banknoto pusėje buvo Vytis, antrojoje – Lietuvos banko valdybos narių faksimiliniai parašai ir įspėjamasis įrašas: Perdirbimas įstatymu baudžiamas. Šis įrašas laikomas pagrindine apsaugos priemone, nes banknotai buvo atspausdinti ant paprasto (be vandenženklių) popieriaus.
Nustatyta lito įvedimo pradžia – 1922 m. spalio 1 d., tačiau realiai litų apyvarta prasidėjo spalio 2 d. (spalio 1 d. buvo sekmadienis). Išvakarėse (rugsėjo 30 d.) Finansų, prekybos ir pramonės ministerija paskelbė pinigų keitimo kursą: 1 litas buvo prilygintas 175 auksinams (ostmarkėms). Tačiau dėl nuolat didėjančios Vokietijos markės infliacijos (tam įtakos turėjo reparacijų mokėjimas) stipriai nuvertėjo ir auksinas. Tuo metu litas nuolat tvirtėjo. Tai rodo jo keitimo kursas: metų pabaigoje 1 litas buvo keičiamas į 735 auksinus.
Ištrauka iš S.Sajausko knygos „Pinigų istorija“
