Legendą įtvirtino diplomatiniai gestai ir paminklai
2011 metų pavasarį prie šios cerkvės, dalyvaujant Vilniaus valdžios bei inteligentijos atstovams, Rusijos ir Baltarusijos pasiuntiniams, atidengtas skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurtas paminklas Aleksandrui Puškinui bei jo proseneliui Abraomui Hanibalui.
 |
| Petro I vergas Hanibalas |
Ceremonijoje poetas Jurijus Kobrinas sakė, kad tiems, kas mano, jog A. Hanibalas čia nebuvo krikštytas, reikėtų paskaityti rimtų istorikų knygas. Iš susirinkusiųjų niekas nekvestionavo fakto, kad daugiau kaip prieš 300 metų čia prasidėjo žymaus juodaodžio karjera Rusijos imperatoriaus dvare. Nepasirodė istorikų protestų ir vėliau.
Galima suprasti, jog Lietuvos visuomenė pripažįsta šią versiją kaip oficialią. Tačiau mokslas turi kitų prielaidų.
Poeto protėvio kelias
Kas buvo Abraomas Hanibalas? Jo kilmė nėra aiški. Minima, kad jis gimė XVII a. pabaigoje ir buvo kilęs iš tuometės Abisinijos (Etiopijos), o dabar Eritrėjos teritorijos. Teigiama, kad jis – vietinio kunigaikščio sūnus.
Kita versija teigia, kad Hanibalas kilo iš šiandieninių Kamerūno ir Čado valstybių teritorijoje buvusio Logono sultonato. Ibrahimas su broliu buvo pagrobtas ir nugabentas kaip vergas į Konstantinopolį. Ten juos įsigijo Rusijos diplomatas Sava Raguzinskis ir persiuntė Petrui I, kuris mėgo tokias retenybes.
Petras I Hanibalą augino kartu su savo vaikais, jie miegojo viename kambaryje. Apie Hanibalą rašę autoriai nesprendė jaunuolio galimos religijos klausimo. Dauguma Etiopijos ir Eritrėjos gyventojų yra krikščionys stačiatikiai. Tiesa, Konstantinopolyje jis galėjo (ar buvo priverstas) priimti islamą.
Po krikšto Ibrahimui suteiktas Abraomo vardas. Iki 1717 m. A. Hanibalas buvo imperatoriaus kamerdineris, vėliau Paryžiuje jis mokėsi artilerijos mokykloje. Abraomas Hanibalas kovojo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV armijos gretose prieš Ispanijos karalių Filipą V, gavo kapitono laipsnį.
1722 m baigęs mokslus jis grįžo atgal į Rusiją, dėstė matematiką, parašė geometrijos vadovėlį. Po Petro I mirties Hanibalas pateko į Aleksandro Menšikovo nemalonę ir buvo ištremtas į Sibirą prie Kinijos sienos.
Ten projektavo tvirtoves, buvo karo inžinierius. Vėliau kaip patyrusiam karo inžinieriui jam leista grįžti, 1742–1752 m. jis paskirtas Revelio (dab. Talinas) oberkomendantu. 1731 m. jis susituokė su pirmąja savo žmona – graike Evdokia Dioper, bet santuoka nebuvo laiminga.
1736 m. jis vedė Estijos vokietę Kristiną Reginą Šioberg, su kuria susilaukė 10 ar 11 vaikų. Būtent trečiasis jų sūnus Osipas vėliau susilaukė dukters Nadeždos Osipovnos Hanibal – rusų poeto Aleksandro Puškino motinos.
1762 metais Hanibalas išėjo į pensiją. 1781 metais mirė buvusioje Suidoje (vietovėje prie Sankt-Peterburgo). Nors Hanibalas buvo talentingas žmogus, bet sykiu – ir žiaurus dvarininkas, dėl griežto elgesio su pavaldiniais iš jo dvarų bėgo daug valstiečių.
Vladimiras Nabokovas teigė, kad šis žmogus, save laiškuose vadinęs „vargšu negru“, buvo niūrus, irzlus, baikštus, garbėtroška ir žiaurus.
Prieštaringi pasakojimai apie Hanibalo krikštą
Kaip kilo gandas apie Hanibalo krikštą Vilniuje? Autobiografijoje, kuri sudaryta 1742 m., Hanibalas neminėjo nei tikslios datos, nei krikšto vietos. Vadovėlio „Geometrija ir fortifikacija“ dedikacijoje jis imperatorei rašė, kad buvo krikštytas Vilniuje 1705 metais. Bet yra ir kitas Hanibalo raštas, kuriame jis teigė, kad krikštytas Maskvoje 1706 m., kai tik atvyko iš Konstantinopolio.
Poetas rašė, kad jo prosenelio krikšto tėvai buvo Rusijos imperatorius Petras I ir Lenkijos karalienė Kristina Eberhardina, Augusto II žmona. Bet Lenkijos karalienė tuo metu negalėjo būti Vilniuje, nes kartu su Augustu II buvo savo rūmuose Saksonijoje.
Neaiškumų daug. Neaiški ir jo krikšto data. 1707 metais, kaip minėjo A.Puškinas savo giminės istorijoje, Petras I tikrai nesilankė Vilniuje. Jis čia buvo 1705-aisiais nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1-osios ir 1708 m. nuo sausio 26 d. iki vasario 4 dienos.
Taigi krikštynos galėjo vykti tik šiais metais. Poetas rašė, kad jo prosenelio krikšto tėvai buvo Rusijos imperatorius Petras I ir Lenkijos karalienė Kristina Eberhardina, Augusto II žmona. Bet Lenkijos karalienė tuo metu negalėjo būti Vilniuje, nes kartu su Augustu II buvo savo rūmuose Saksonijoje. Vilniuje Augustas II su Rusijos valdovu nesusitiko. O 1708 metais Petras I organizavo Gardino gynybą ir vargiai galėjo rūpintis krikštu.
Poetinė išmonė ar istorinis faktas?
Daugiausia apie Hanibalo krikštą žinoma iš A.Puškino kūrinių. O A.Puškinas gyveno romantizmo epochoje. Žinias apie protėvius jis rinko kaip literatūrinę, o ne kaip istorinę medžiagą. A.Puškinas didžiavosi savo afrikietiška kilme. Jo kurtoje prosenelio biografijoje nemažai nepatvirtintų faktų. Jei skaitysime kitus šio klasiko kūrinius apie šeimos praeitį, rasime žinių, kad jo protėviai iš tėvo pusės buvo vokiečių kilmės karžygiai. Jokie dokumentai to nepatvirtina.
Kai kurie istorikai tiki užrašu ant cerkvės lentos. Tačiau jo nepatvirtina jokie archyviniai duomenys. Dabartinė
 |
| Caras Petras I Vilniuje minimu Hanibalo krikšto metu nesilankė.. |
šventovės išvaizda atsirado 1864 m., generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo laikais, po kapitalinio remonto. Tada ir buvo pritaisyta lenta su užrašu apie Hanibalo krikštą.
Nors aiškių įrodymų nebūta, XIX a. antroje pusėje prasidėjo Hanibalo krikšto Vilniuje idėjos propaganda. 1864 m. išleistame rusiškame „Vilniaus miesto žinyne“ teigta, kad būtent čia krikštytas Hanibalas.
Šis spėjimas, kaip tikras faktas, vėliau pateiktas kituose rusiškuose kelionių po Vilnių vadovuose, Adomo Juškevičiaus ir Juozo Maceikos parengtame kelionių vadove (1937 m.). Ir sovietų okupacijos metais daugelyje kelionių vadovų buvo minima, jog Hanibalas čia krikštytas.
Bet nėra šaltinių, kurie šį faktą patvirtintų. Gal išsamūs Šiaurės karo laikų šaltinių tyrimai Rusijos ir Saksonijos archyvuose atsakys, ar Hanibalo krikštas Vilniuje – istorinis faktas ar legenda.
