Į audrą pakliuvusio kelto „Estonia“ žūties vieta paskelbta memorialine ir čia nepageidaujami jokie smalsuoliai narai ar užsilikusių vertybių ieškantys plėšikai. Nusileisti į katastrofos vietą gali tik leidimus gavę tyrinėtojai. Galimybės iškelti keltą, po kurio katastrofos pradingo 757 keleiviai ir įgulos nariai, estai nesvarsto – tai kainuotų itin brangiai.
Tuo tarpu italai ilgai nelaukė ir pasitelkę šalies inžinierius iškėlė ant dugno gulėjusį kruizinį lainerį „Costa Concordia“.
Lietuvos paveldosaugininkai taip pat siekia paskelbti kelias laivų katastrofos vietas prie Klaipėdos krantų memorialinėmis ir šitaip apsisaugoti nuo piktavalių nardytojų.
Į povandeninį laivą – laužtuvu
Šią vasarą narai iš Kauno išplatino informaciją apie ant jūros dugno netoli Klaipėdos aptiktą gulintį vokiečių povandeninį laivą U-580. Saugios laivybos administracija jau anksčiau buvo aptikusi nuskendusio laivo koordinates, tačiau jo vis nepasisekdavo apžiūrėti. Kauniečiai narai nusileido į 38 m gylį ir iš arti apžiūrėjo beveik 800 t sveriantį, 70 m ilgio nuo Antrojo pasaulinio karo gulintį povandeninį laivą. Narai aptiktą laivą nufilmavo, padarė keletą nuotraukų, kuriose puikiai matomas radinys.
 |
| cavediving.lt nuotr./Nardytojai ir arti apžiūrėjo povandeninį laivą. |
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas bei Klaipėdos universiteto profesorius istorikas Vladas Žulkus išsyk po pasklidusios žinios apie rastą laivą susirūpino jo apsauga.
Paaiškėjo, kad nuogąstauta ne be pagrindo. Gauta žinių, kad į šią vietą nusileido daugiau narų. Kai po kurio laiko į šią vietą nusileido mokslininkai, pastebėta, kad jau pasidarbuota laužtuvu. Matomos aiškios žymės, kaip bandyta laužti periskopą.
„Visa medžiaga jau surinkta ir netrukus kreipsimės į departamentą, kad ši vieta būtų įtraukta į saugomų vertybių registrą. Tai palengvins laivo apsaugą“, – teigė L.Kavaliauskas, vieną šeštadienį ir pats budėjęs, kai laivą lankė narų grupė. Smalsuolius šis karinis laivas itin traukia – šiomis dienomis gauta informacijos apie latvių ir lenkų grupę, pageidaujančią nusileisti apsižvalgyti.
Laive, kiek žinoma, yra nuskendę 12 karių. Neseniai Vokietija atsiuntė notą, kuria prašoma Lietuvos saugoti nuskendusį laivą kaip kapavietę.
Vokiečių „Fusilier“ susirankiojo detalėmis
Paveldosaugininkai ir mokslininkai turi karčios patirties, kai buvo išplėštas netoli Palangos nuskendęs laivas „Fusilier“. L.Kavaliauskas prieš dešimtmetį pats dalyvavo ekspedicijoje, kai mokslininkai leidosi į gelmes apžiūrėti laivo.
Vokiečių karo laivas sovietų buvo subomborduotas. Žuvo, kaip dabar teigiama, apie 100 žmonių. 137 m ilgio laivas gabeno ginklus, sunkvežimius. L.Kavaliauskas prisiminė, kaip nardydamas po laivą matė karių šalmus, diržus, net batus išlikusius.
„Pats dalyvavau ekspedicijoje, kai pirmą kartą buvo apžiūrimas šis laivas. Deja, nuo to laiko neliko nei ginkluotės, nei daugybės radinių. Čia vienas iš pavyzdžių, kaip kartais darbuojasi juodieji archeologai. Iš šios karčios patirties esame įsitikinę, kad tokie objektai turi būti tinkamai saugomi“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, turėtų būti griežčiau reglamentuota nardymo klubų veikla. Siekiama, kad jų veikla būtų licencijuota.
1944-ųjų lapkričio 20 d. nuskendęs „Fusilier“ taip pat turėjo būti paskelbtas memorialine vieta. Tačiau to nesuspėta padaryti.
Mįslė: kur dingo admirolinis laivas
Šiuo metu Klaipėdos akvatorijoje yra saugomi šeši nuskendę laivai, netoli Šventosios – dar keturi. Daugiausiai tai – XIX–XX a. mediniai ir metaliniai burlaiviai. Prie Šventosios yra rasta net XVII a. siekiantys laivai.
„Mokslininkai diskutuoja, ką daryti su tokiais laivais – juos iškelti ar palikti. Nuo paties objekto priklauso, ką su juo daryti. Tačiau iškėlimas ir restauracija kainuoja didžiulius pinigus“, – teigė pašnekovas.
Anot L.Kavaliausko, istorikus iki šiol domina, kur yra 1914-aisiais nuskendęs šarvuotas kreiseris „Friedrich Carl“. Pirmojo pasaulinio karo metais tai buvo vokiečių admirolinis laivas.
„Tai turėtų būti nepaprastai įdomus ir vertingas radinys. Jis užplaukė ant minų ir per penkiolika minučių nuskendo. Kartu su juo – ir 15 žmonių įgula. Įdomu tai, kad laivas buvo pirmasis lėktuvnešis pasaulyje“, – pasakojo L.Kavaliauskas.
Svarstoma, kad hidrolėktuvą vokiečiai galėjo išsikelti, tačiau abejojama, ar išsikėlė visą laivą. Koordinatės, kurias jie vėliau pateikė tyrinėtojams, neatitiko tikrovės ir dabar galima tik spėlioti, kur šis gigantiškas laivas guli.
 |
| Laisvūno Kavaliausko nuotr./„Meridiano“ broliu vadinamas burlaivis savo kelionę baigė kaip konstrukcija krantinei sutvirtinti. |
Kai prieš kelerius metus pamaryje vyravo sausra, klaipėdiečiai netoli susenusių laivų kapinių galėjo pamatyti ir kitą įdomų laivą – barkentinos „Meridianas“ brolį. Naudoti nebetinkamas laivas guli į pietus nuo laivų kapinių, prikrautas betoninių konstrukcijų buvęs burlaivis dabar naudojamas kyšuliui apsaugoti. „Nuo viduramžių buvo populiaru senus laivus naudoti kaip konstrukcijas. Tai galima matyti ir Smiltynėje ties delfinariumu“, – aiškino L.Kavaliauskas, pats įamžinęs „Meridiano“ tipo laivą, išnirusį iš marių.
Iškeltas laivas pritraukė milijonus
Į istoriją įrašyti keli unikalūs laivai, šimtmečius pragulėję dugne ir galop iškelti iš vandens.
Vienas ryškiausių tokių – Švedijos pasididžiavimas, turėjęs tapti karinio laivyno pažiba, tačiau galop tapęs pačiu lankomiausiu eksponatu muziejuje.
 |
| Wikipedia.org nuotr./Įspūdingas „Vaza“ laivas per metus pritraukia per 1,5 mln. lankytojų į specialiai pastatytą muziejų. |
Į Djugardeno salą, kur įkurtas Vazų dinastiją menantis muziejus, per metus atvyksta apie 1,5 mln lankytojų. Visi čia traukia vieno – pasižiūrėti, kaip atrodo gražuolis laivas „Vaza“, savo kelionę baigęs vos tik pradėjęs.
Laivas „Vaza“ – pavadintas Vazų dinastijos vardu, pastatytas 1627 m. Švedijos karo laivynui, karaliaus Gustavo II Adolfo užsakymu. Laivas „Vaza“ turėjo tapti Švedijos karališkojo laivyno flagmanu. Laivas nuskendo per pirmąjį išplaukimą 1628 m. rugpjūtį. Atgulė ant kairiojo borto su visomis burėmis, nuplaukęs vos 1600 m nuo kranto ir nuskendo 32 m gylyje. Vos išsisklaidžius iškilmingų patrankų dūmams, žmonės nuo kranto pamatė graudų vaizdą, kaip „Vaza“ krypsta ant šono ir skęsta.
1961-aisiais laivas „Vaza“, dugne pragulėjęs 333 metus, buvo iškeltas ir nutemptas į Gustavo V sausąjį doką. Restauruotas laivas nuo 1990-ųjų eksponuojamas specialiai jam pastatytame muziejuje.
Britai didžiuojasi suradę lėšų iškelti ir rekonstruoti 1545-aisiais pastatytą 45 m ilgio flagmaninį karo laivą „Mary Rose“. Laivas praplaukiojo beveik 33 metus. Jo liekanas archeologai aptiko 1971-aisiais. Daugiau nei 500 metų po vandeniu gulėjęs medinis laivo korpusas ir keli tūkstančiai artefaktų atsargiai buvo iškelti į paviršių. Laivas, kuriame aptikta apie 20 tūkst. eksponatų, eksponuojamas Portsmute.
 |
| Wikipedia.org nuotr./Beveik 500 po vandeniu pragulėjęs anglų karinis laivas „Mary Rose“ buvo konservuotas. |
