Minėjimo programa prasidės sekmadienį iškilmingomis pamaldomis Telšių katedroje. Telšių vyskupo vikaras katechezės ir jaunimo reikalams Rimantas Gudlinkis BNS teigė, kad šiose mišiose ypatingų išorinių akcentų nebus.
„Kažkokio ypatingo išorinio akcento nėra numatoma, tuo labiau, kad ta diena sutampa su Trijų karalių iškilmėmis – kad nepradingtų išoriniuose dalykuose visa esmė“, – sakė kunigas R.Gudlinkis.
Jis pažymėjo, kad jubiliejaus renginiai vyks visus metus.
Tarp jubiliejaus minėjimo programos renginių – kovą numatyta žemaičių piligriminė kelionė į Romą, kurios metu numatomas susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, liepą vyksianti jubiliejinė Lietuvos skautų stovykla „Gėrio pėdomis“, kurioje turėtų dalyvauti per 2000 jaunuolių iš visos Lietuvos ir užsienio.
Lietuvos paštas savo ruožtu išleido pašto ženklą, kuriais įamžintos Žemaitijos krikšto 600-osios metinės.
Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė – Žemaitija – krikštyti pradėta 1413 metais. 1417 metų spalio 23 dieną įkurta žemaičių vyskupija, jos vyskupu tapo Motiejus Trakiškis.
Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad žemaičių krikštas yra svarbus visai Europos istorijai, kuri glaudžiai susijusi su krikščionybės istorija.
„Vienaip ar kitaip visa Vakarų istorija yra susijusi su krikščionybe, todėl Žemaitijos krikštas turi europinę reikšmę. Tai yra paskutinis ištisas regionas, kuris buvo pakrikštytas ir tokiu būdu susiformavo Europa. Visa mūsų krašto istorija patyrė pilnatvę tiktai nuo čia“, – BNS sakė A.Bumblauskas.
Vyriausybės nutarimu jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programą koordinuoja Kultūros ministerija. Ji šių metų biudžete jubiliejui numatė 1,6 mln. litų. Iš šių lėšų ketinama bent iš išorės sutvarkyti pagrindinius statinius – Telšių katedros fasadus ir šventorių, seminarijos išorę bei buvusios Varnių katedros kriptą, kurioje palaidoti žemaičių vyskupai.
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriaus ir fasadų tvarkybos darbai jau yra įpusėję. Jiems Kultūros paveldo departamentas šiais metais skyrė 1,5 mln. litų.
Po 1410 metų pergalės prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje, Žemaitija liko pagrindinė Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo konflikto su Ordinu priežastis. Vakaruose sklido kalbos, esą lietuvių ir lenkų pergalė „netikra“, nes mūšis laimėtas pasitelkus pagonis. Todėl 1413 metais Vytautas su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius.
1422 metais Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nuo to laiko grėsmės Lietuvai nebekėlė.
