1610 metais nužudyto monarcho galva veikiausiai dingo 1793 metais, kai Prancūzijos revoliucijos dalyviai išniekino kapus netoli Paryžiaus esančioje Sen Deni karališkojoje bazilikoje.
Nuo to laiko buvo rasti ir atpažinti tik nedaugelis toje bažnyčioje laikytų palaikų.
Tačiau viena ekspertų grupė, panaudojusi modernius mokslinius metodus, paskelbė neginčijamai nustačiusi, kad porą šimtmečių iš vienos privačios kolekcijos į kitą keliavusi galva yra Henriko IV palaikai.
Daugelio sričių specialistų komanda, kuriai vadovavo teismo patologas Philippe'as Charlier, šį atradimą paskelbė Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „British Medical Journal“.
Pasak Ph.Charlier, tirdami šią galvą, mokslininkai pastebėjo kai kurių Henriko IV veidui būdingų požymių, tokių kaip „tamsus grybo pavidalo apgamas“ prie dešinės šnervės, durtinės žaizdos randas ir pradurtas dešinės ausies spenelis.
Yra žinoma, kad šis karalius segėdavo auskarą, kaip ir daugelis kitų Valua dvaro didikų.
Henrikas IV Navarietis (1553–1610 m.) buvo vienas iš populiariausių Prancūzijos valdovų, vadintas geruoju karaliumi, taip pat galantiškuoju – dėl pasisekimo tarp dailiosios lyties atstovių.
1598 metais, praėjus devyneriems metams po įžengimo į sostą, Henrikas IV paskelbė Nanto ediktą, kuris suteikė protestantams religinių laisvių ir padėjo baigti ilgiau nei 30 metų trukusius karus tarp Prancūzijos katalikų ir protestantų kalvinistų, vadinamų hugenotais.
Būdamas 57 metų, monarchas buvo nužudytas Paryžiuje kataliko fanatiko Francois Ravaillaco.
Prancūzijoje veikiančios Henriko IV draugijos direktorius Jacques'as Perot sakė, kad ateinančiais metais karaliaus galva bus palaidota Sen Deni bazilikoje.
