Aš 1989 m. rugpjūtį darbavausi Vilniaus Elektrografijos mokslinio tyrimo institute (MTI), dalyvavau ir jame įsikūrusiame folkloriniame ansamblyje „Sadauja“.
Elektrografijos MTI tuomet buvo stambi Maskvos priklausomybės „pašto dėžutė“ , nemaža jo darbų dalis siejosi su gynybine pramone, tad svarbų svorį jame turėjo saugumo kuruojamas „pirmasis skyrius“, turėjęs užtikrinti visuotinį slaptumą. Beveik pusė instituto darbuotojų buvo rusakalbiai. Todėl daug kas stebėjosi, kad būtent šioje organizacijoje susikūrė vienas pirmųjų Vilniuje folklorinis ansamblis. 1988 m. vasarą čia susiformavo ir aktyvi Sąjūdžio grupė.
1989 metų rugpjūčio 23-ioji buvo darbo diena, trečiadienis. Į Baltijos kelio akcijai paskirtą vietą daugumą instituto darbuotojų, norinčių joje dalyvauti, tuomet vežė įmonės autobusas. Aš anksčiau išėjau iš darbo ir užvažiavau pakeliui į Šeškinę, kur gyvenome, pasiimti šeimos. Išvažiavome savo automobiliu (tuo metu turėjau seną zaporožietį-kupriuką), kuris dažnokai gedo, bet vis vien suteikė mūsų šeimai daugiau judrumo).
Mums paskirta vieta buvo nelabai toli nuo Vilniaus – ties Ukmergės plento Bukiškių kryžkele (įdomu, kad visai netoli tos vietos mes šiuo metu gyvename). Nuo Šeškinės tai tik kiek daugiau nei 6 km, bet važiuoti teko ilgokai, nes transporto buvo gausybė. Aktyviai darbavosi kelių milicija. Porą valandų prieš akciją transportas visomis eismo juostomis buvo nukreiptas link išvažiavimo iš miesto (pasibaigus akcijai – į priešingą pusę). Daug žmonių į paskirtas vietas gyvojoje grandinėje ėjo pėsčiomis. Kai kas nešėsi radijo imtuvus ir pakeliui klausė Vilniaus radijo, kuris koordinavo visą akcijos eigą.
Žmonių ties Bukiškių kryžkele buvo labai daug. Keliaguba grandinė rangėsi abejose plento pusėse. Virš kelio skraidė lėktuvai, mėtė gėles, matyt, filmavo. Mes, „Sadaujos“ ansambliečiai vilkėjome tautiniais rūbais. Ansamblis užvedė kelias patriotines dainas, kurių mokėjome daug, buvome paruošę specialią programą. Greta stovėję žmonės aktyviai prisijungė, dainavo kartu. Buvo uždegtos žvakelės.
Nustatytu laiku visi susikibome rankomis. Bendrumo jausmas tikrai buvo visuotinis. Po akcijos žmonės skirstėsi nenoriai. Jaunimas prie kelio degino žvakeles. Kadangi daugelį akcijos momentų fotograf\vau, išlikę kadrai padėjo prisiminti detales.